| Abstract: | COVID-19 – globali sveikatos krizė, stipriai paveikusi visą pasaulį. Jos metu buvo itin svarbūs ne tik atsakingų institucijų sprendimai ir veiksmai, bet ir visuomenės informavimas apie prevencines priemones ir esamą situaciją, siekiant sustabdyti ligos plitimą. Dėl technologijų proveržio naujienos apie COVID-19 visuomenę pasiekdavo greitai, tačiau informacijos buvo pateikiama daug, todėl reikėjo atsirinkti, kurios naujienos yra tikslios ir tikros. Tai sustiprino infodemiją, visuomenėje kėlė nerimą ir rizikingo elgesio pavojų, todėl svarbi tapo strategiška ir patikima atsakingų institucijų komunikacija, pasiekianti įvairias socialines grupes.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos komunikaciją socialiniuose tinkluose COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kadangi ministerija ir jai pavaldžios institucijos buvo atsakingos už komunikaciją apie pandemiją Lietuvoje.
Siekiant užsibrėžto tikslo, tyrimo metu buvo analizuojami mokslinės literatūros šaltiniai, aprašant krizių komunikacijos teorijas ir socialinių tinklų specifiką bei antriniai šaltiniai, apžvelgiant COVID-19 plitimą ir jo pasekmes Lietuvoje bei pasaulyje. Taip pat buvo atliekama kokybinė turinio analizė su kiekybinio tyrimo elementais, remiantis autorės sudaryta duomenų kodavimo sistema ir dvejomis pagrindinėmis teorijomis – darbotvarkės sudarymo ir rėminimo, aptariant joms būdingus aspektus ir pritaikomumą atliekant empirinį tyrimą. Gautus duomenis papildo pusiau struktūruotų interviu metu gautos ekspertų įžvalgos, kurios yra siejamos su krizių komunikacijos strategijomis.
Tyrimo objektu įvardinta LR Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija socialiniuose tinkluose COVID-19 pandemijos metu (tyrimo laikotarpis: 2020 m. spalio 31 d.–2020 m. gruodžio 28 d.). Empirinio tyrimo metu surinkti duomenys leido išanalizuoti LR Sveikatos apsaugos ministerijos komunikaciją trijuose populiariausiuose ministerijos socialiniuose tinkluose (pagal sekėjų skaičių). Atlikta kokybinė turinio analizė su kiekybinio tyrimo elementais (analizuojant įrašų tekstus, vizualizacijas ir komentarus) atskleidė, kad institucija savo socialiniuose tinkluose komunikuoja pastoviai ir operatyviai, daugiausiai dėmesio pandemijos metu skiriant komunikacijai apie COVID-19 prevencines priemones, karantino ribojimus ir užsikrėtimų statistiką. Kartu su įrašų tekstais publikuojamos ir vizualizacijos, papildančios pateiktą tekstą, tačiau nesukeliančios reikšmingų teigiamų ar neigiamų sąsajų. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad institucija socialinių tinklų platformose tiesiogiai nekomunikuoja su auditorija, tačiau visuomenė aktyviai reaguoja į ministerijos komunikaciją, komentuodama įrašus socialiniuose tinkluose – didžioji dalis reakcijų yra neigiamos.
Surinktus ir išanalizuotus duomenis nuspręsta papildyti komunikacijos ekspertų įžvalgomis, atliekant kokybinius interviu. Jų metu paaiškėjo, kad LR Sveikatos apsaugos ministerija informaciją perduoda operatyviai, tačiau komunikacijoje trūksta proaktyvumo ir strategiškos, į tikslines auditorijas nukreiptos komunikacijos.
COVID-19 is a global health crisis which strongly impacted the whole world. During the pandemic not only the decisions and actions of certain institutions were a central part of coping with it, but also informing the community about the current situation and certain precautions needed to stop the spreading of the virus. Because of the technological breakthroughs the information about COVID-19 reached the public quickly, but since there was a lot of information regarding the topic, the community needed to pick out which news is relevant, real and accurate. This led to the infodemic, which created a sense of dismay among the community leading to possible risky behavior. Because of this strategic and trusty communication of certain institutions was mandatory to reach different social groups.
The goal of this study is to analyze and evaluate communication of the Ministry of Health of The Republic of Lithuania in social media during the COVID-19 pandemic, since the Ministry and its subordinate institutions were responsible for the communication about the pandemic in Lithuania.
To reach the set-out goal during the study scientific literature was analyzed, describing some of the most important theories on crisis communication and its specifics, as well as secondary sources summarizing the COVID-19 spreading and impact in Lithuania and the world. Also, qualitative content analysis was done with certain elements from quantitative studies referring to the data coding system implemented by the author, also two main theories – agenda setting and framing, discussing relevant aspects as well as adaptivity using an empirical study. Acquired results were enhanced with data received from semi structured interviews which are relatable to crisis communication strategies.
The object of the study – Ministry of Health of The Republic of Lithuania communication in social media during the COVID-19 pandemic (duration of the study: 2020 October 31st – 2020 December 28th). During the empirical study the acquired data allowed to analyze the communication of the Ministry of Health of The Republic of Lithuania in three most popular Ministry social media platforms (according to the number of followers). Conducted qualitative content analysis with regard to certain quantitative study elements (analyzing entry texts, visualizations and comments) revealed that the institution communicates regularly and operatively on social media, deriving the most attention to communication about certain precautions needed to be taken, quarantine apprehensions and statistics on confirmed cases, during the pandemic. Along with the entry texts visualizations were published, enhancing the text, although not provocating neither positive nor negative associations. The study results also showed that the institution doesn’t communicate directly through their social media platforms. Even though the community actively reacted to the communication of the Ministry commenting the entry texts on social media – most of the reactions were negative.
The acquired and analyzed data were enriched by insights of communication experts using qualitative interviews. During these interviews, it became clear that the Ministry of Health of The Republic of Lithuania passed on the information quickly, although the communication lacked proactivity and strategically placed entries for different groups. |
