Darnaus vystymosi samprata Lietuvos ir Norvegijos visuomenėje

Abstract

Dabartiniame pasaulyje technologijos bei pramonė auga ir tobulėja labai intensyviai, o visuomenė yra vartotojiška suinteresuota vis didesniu materialinių gėrybių ir paslaugų augimu, įsigijimu. Gamta, kaip resursas, yra prie išeikvojimo ribos, todėl darnus vystymasis yra viena iš aktualiausių XXI a. aspektų. Darnus vystymasis priklauso nuo visuomenės sąmoningumo. Norvegija pagal SDG indeksą užima 6 vietą, o Lietuva – 36. Šių šalių visuomenių darnaus vystymosi sampratos palyginimas gali suteikti reikalingų žinių darnaus vystymosi plėtrai. Tyrimo objektas – darnaus vystymosi samprata Lietuvos ir Norvegijos visuomenėje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaip lietuviai ir norvegai supranta darnų vystymąsi bei kuo skiriasi jų požiūriai į darnų vystymąsi. Tyrimo metodologija: tyrimui atlikti buvo pasitelktas kiekybinis metodas – anketinės apklausos metodas. Kadangi tyrimas orientuotas į dviejų valstybių visuomenes, buvo pasitelkiamos dvi tiriamosios anketos lietuvių ir anglų kalbomis, kurių klausimai sutapo. Anketas sudarė 15 klausimų. Galutinis nagrinėjamų anketų skaičius – 109. Anketą užpildė 58 lietuviai ir 51 norvegas. Rezultatai ir išvados: Didesnė dalis norvegų negu lietuvių ne tik yra girdėję darnaus vystymosi sąvoką, ją supranta, bet ir geba pasirinkti tinkamiausią darnaus vystymosi apibrėžimą, taip pat ne tik domisi darnaus vystymosi temomis, bet ir jomis dalinasi su kitais. JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. SDG taip pat yra geriau žinomi norvegams. Panaši norvegų ir lietuvių respondentų dalis yra ne tik pagalvoję apie žmogaus elgesio svarbą darnaus vystymosi kontekste bei ir supranta šio aspekto reikšmingumą. Didžioji dalis norvegų, kaip ir lietuvių mano, kad elgiasi darniai, tačiau įvertinus respondentų polinkį elgtis ekologiškai atsakingai kasdieninėje veikloje, pastebėta, kad lietuviai linkę elgtis ekologiškiau. Vertinant visuomenių požiūrį į darnų vystymąsi, pastebėta, kad didesnė dalis lietuvių respondentų negu norvegų sutinka su nuomone, kad asmeninis gyvenimo būdas daro įtaką darniam šalies vystymuisi bei atvirkščiai.

In today's world, technology and industry are growing and improving very intensively. Consumerism is more popular than ever. Nature, as a resource, is on the verge of depletion, so sustainable development is one of the most relevant aspects in the 21st century. Sustainable development depends on public awareness. According to the SDG index, Norway ranks 6th and Lithuania 36th. A comparison of the concept of sustainable development of the societies of these countries can provide the necessary knowledge for sustainable development. The object of the research is the concept of sustainable development in Lithuanian and Norwegian society. The aim of the research is to analyze how Lithuanians and Norwegians understand sustainable development and how their attitudes towards sustainable development differ. Research methodology: A quantitative questionnaire survey method was used to conduct the research. As the research was focused on the societies of the two countries, two research questionnaires in Lithuanian and English languages were used, the questions of which coincided. The questionnaire consisted of 15 questions. The final number of the analyzed questionnaires was 109. The questionnaire was filled in by 58 Lithuanians and 51 Norwegians. Results and conclusions: A larger part of Norwegians than Lithuanians not only have heard the concept of sustainable development, understand it, but also are able to choose the most appropriate definition of sustainable development. Norwegians are more interested in sustainable development topics and more often share the knowledge with others. UN Sustainable Development Agenda 2030 LNG is also better known to Norwegians. A similar proportion of Norwegian and Lithuanian respondents have not only thought about the importance of human behavior in the context of sustainable development but as well understand the significance of this aspect. The majority of Norwegians, as well as Lithuanians, believe that they behave in an ecologically friendly way but it was noticed that Lithuanians tend to act more sustainably in their practical dealings. The survey showed that a larger part of Lithuanian respondents agree with the opinion that personal lifestyle influences the sustainable development of the country and vice versa.