| Abstract: | Nesmurtinės komunikacijos teorinės, intervencijų modeliavimo prielaidos, strategijos bei sėkmingi atvejai analizuojami magistro darbe. Nesmurtinė komunikacija išsiplėtojo kaip orginali teorija iš sąvokų ir praktikų, naudojamų į asmenį orientuotose konsultacijose, terapijose ir intervencijose. Psichologas Marshallas Rosenbergas sukūrė nesmurtinės komunikacijos keturių žingsnių prototipą (1960-1970), kurio koncepciją apibendrino studijoje „Nesmurtinis bendravimas: gyvenimo kalba“ , kurio prototipo pagrindu kuriame ordinalų keturių nesmurtinės komunikacijos bruožų modelį. Magistriniame darbe nagrinėjame NK teoriją aptariame ir išbandome efektyvias strategijas, kad patenkinti esminius komunikacijos proceso dalyvių poreikius . Darbe analizuojamos sąvokos ir intervencijų procesas, kuris apima prievartinių diskurso formų atmetimą, faktų rinkimą stebint, nevertinant, konkrečiai išreiškiant jausmus ir poreikius, formuluojant veiksmingus ir empatiškus prašymus.
Magistrinio darbo tikslas: – Magistrinio darbo tikslas: Išanalizuoti ir pagrįsti keturių nesmurtinės komunikacijos modelio bruožus.
Šiam tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai:
• Išnagrinėti nesmurtinės komunikacijos teorines raiška.
• Įvertinti nesmurtinės komunikacijos raiškos ypatumus.
• Išnagrinėti nesmurtinės komunikacijos modeliavimo prielaidas.
• Nustatyti nesmurtinės komunikacijos modelio bruožų ir intervencijų sąsajas.
Rezultatai: Pusiau struktūruotų interviu ir pokalbių su klientais metu išskirti 4 nesmurtinės komunikacijos bruožai, kuriuos sudaro 4 kategorijos ir 15 subkategorijų. Konsultacijų protokolų ir ekspertų atsakymų kontent analizės suvestinė atskleidžia, kad nesmurtinės komunikacijos bruožai pagrindžia, kaip atrasti tarpusavio ryšį, kuris perauga į tarpusavio pasitikėjimą, susitarimą ir įsiklausymą, taikant nesmurtinės komunikacijos bruožais paremtą praktiką. Magistriniame darbe atlikta teorinė literatūros analizė ir ekspertų apklausa patvirtino, kad NK bruožai, pritaikyti kasdienėje komunikacijoje NK scenarijų būdu, yra veiksmingi, ir inervencijų (konsultacijų) metu padeda suprasti subjektyvius situacijų vertinimus į pastebėjimus; atpažinti savo jausmus, suprasti jų paskirtį ir tinkamai juos komunikuoti; įsiklausyti ir suprasti vertybėmis grįstus poreikius; išreikšti prašymus ir komunikuoti tokiu būdu, kuris ženkliai padidina galimybę gauti tai, ko norime; komunikacijos metu bendrauti atvirai ir nuoširdžiai, neskaudinant kitų
siekiant tarpusavio ryšio, bendrauti ir pasiekti abiems priimtinus sprendimus, konfliktų prevencijai.
Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu, kurį sudarė magistro darbo autorė ir kuris remiasi išanalizuota teorine literatūra, konsultavimo praktika. Struktūruotame interviu dalyvavo 3 ekspertai iš Lietuvos, 1 ekspertė iš JAV, 1 ekspertas iš Pakistano. Apklausa vyko susirašinėjant el paštu, kalbantis telefonu, SKYPE , mesendžeriu. Pusiau struktūruotas interviu vykdytas 2019 birželio – gruodžio mėnesiais. Gauti rezultatai buvo apdoroti, turinio (content) analizės metodu, patikslinti su septyniais informantais, kurie dalyvavo magistrantės vedamose grupinėse konsultacijose. Empirinėje dalyje nagrinėjami nesmurtinės komunikacijos metodai, jų pritaikymas institucijose ir ugdymo procese.
Theoretical assumptions, strategies and successful cases of non-violent communication are analyzed in the master's work. Non-violent communication has evolved as an orginal theory from concepts and practices used in person-centred consultations, therapies and interventions.Psychologist Marshall Rosenberg developed a four-step prototype of non-violent communication (1960-1970), the concept of which was summed up in the study "Non-violent communication: the language of life", on the basis of which we create an orderly model of four features of non-violent communication. In our master's work, we study the N.C. theory and test effective strategies to meet the essential needs of communication people The work analyzes concepts and the process of interventions, which includes the rejection of coercive forms of discourse, the collection of facts by observing, not evaluating, specifically expressing feelings and needs, formulating effective and empathetic requests.
The aim of the Master's work is:
To analyse and justify the features of four non-violent communication models
.•Examine assumptions for modelling non-violent communication.
•Identify links between features of the non-violent communication model and interventions.
The aim of the research: - to reveal the features of non-violent communication in order to help structure the practical experience of non-violent communication, to communicate. Study participants: Five non-violent communication experts and seven informants who participated in the master's consultation.
Results: During the semi-structured interviews and interviews with clients, 4 features of non-violent communication were distinguished, consisting of 4 categories and 15 subcategories. A summary of the content analysis of the consultation protocols and expert responses reveals that the features of nonviolent communication justify that despite people’s temperament, way, different attitudes, a relationship can be discovered that translates into mutual trust, agreement, and listening. Theoretical analysis of the literature in the master's thesis and empirical research with experts from different countries have shown that these methods are effective, and non-violent communication features help to communicate, help to communicate and reach mutually acceptable solutions, avoiding conflicts. The research instrument is a semi-structured interview composed by the author of the master's thesis and based on the analyzed theoretical literature and consulting practice. The structured interview was attended by 3 Lithuanian experts, 1 expert from the USA, and 1 expert from Pakistan. By electronic correspondence, telephone conversations, semi-structured interviews were conducted in June-December 2019. The obtained results were processed by the method of content analysis, adjusted with seven informants who participated in the group consultations led by the Master's student. The empirical part deals with non-violent communication methods, their application in institutions and in the educational process. Key findings of the empirical study: Non-violent communication is increasingly used at the institutional level, and allows experts to experience less stress, violence, interacting with people of different education, specialties, lifestyle, temperament, discovering intergenerational, social groups, individuals with different experiences and with different emotional wounds that are aided by treatment through understanding, listening, and empathy. |
