| Abstract: | This is a comparative case study in Japan-South Korea relations of two different administrations, Abe-Park and Abe-Moon within the timeframe of 2013-2020. The main purpose of this thesis is to examine how have the Japan-South Korea relations been discursively shaped by their leaders and what is the correlation between their discourse and the negative impact in Japan-South Korea relations under Shinzo Abe and Moon Jae-in. Theoretically it uses Alexander Wendt’s social constructivism theory in International Relations.
Document and literature review is mainly used in the first two chapters of the paper, while qualitative discourse analysis and comparative analysis are used in the third chapter.
Paper consists of table of contents, summary in English and Lithuanian, introduction, three main parts, conclusions, bibliography and annex.
The first chapter introduces main principles of social constructivism in International Relations, as well as its methodological framework, and critique.
The second chapter is contextual case background. It consists of four subchapters: historical issues and collective memory, other mutual issues between Japan and South Korea, their relations overview within the study’s timeframe 2013-2020, and joint public opinion poll review.
The third chapter presents empirical research’s methodology, analysis part, and results. Critical discourse analysis is carried out to first compare Abe-Park and Abe-Moon discursive practices on mutual perception. Then identified discursive patterns are compared in the last subchapter in order to look for possible correlation links between them and the negative shift in Japan-South Korea relations under Shinzo Abe and Moon Jae-in.
Analysis results show that three of the discursive practice patterns could be possibly attributed to the negative shift of Japan-South Korea relations under Abe and Moon. The first one is the production of discursive practices itself. The second pattern is the mismatch between Moon’s discursive and social practices – it does not match. The third pattern is the way Abe and Moon constructed state identities. Lastly, one of the social practices could also be attributed to the reasons, that is the different leader perception of North Korea.
Tai yra lyginamasis dviejų skirtingų administracijų – „Abe-Park“ ir „Abe-Moon“, Japonijos ir Pietų Korėjos santykių tyrimas 2013–2020 m. laikotarpiu. Pagrindinis šios tyrimo tikslas yra ištirti, kaip Japonijos ir Pietų Korėjos santykius diskursyviai formavo jų lyderiai bei kokia koreliacija tarp lyderių disurso ir santykių pablogėjimo Shinzo Abe ir Moon Jae-in valdymo laikotarpiu. Darbe naudojama Alexander Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija tarptautiniuose santykiuose.
Dokumentų ir literatūros apžvalga daugiausia naudojama pirmuose dviejuose darbo skyriuose, o trečiajame skyriuje atliekama kokybinė diskurso analizė ir lyginamoji analizė.
Darbą sudaro turinys, santrauka anglų ir lietuvių kalbomis, įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, bibliografija ir priedas.
Pirmajame skyriuje pristatomi pagrindiniai socialinio konstruktyvizmo principai tarptautiniuose santykiuose, jo metodologiniai rėmai ir kritika.
Antrame skyriuje pristatoma kontekstinė darbo temos informacija. Ją sudaro keturi poskyriai: istorinis kontekstas ir kolektyvinė atmintis, kitos bendros problemos tarp Japonijos ir Pietų Korėjos, jų santykių apžvalga darbo atvejo laikotarpiu 2013–2020 bei Japonijos ir Pietų Korėjos visuomenės nuomonės apklausų apžvalga.
Trečiajame skyriuje pateikiama empirinio tyrimo metodika, analizės dalis ir rezultatai. Atliekama kritinė diskurso analizė, pirmiausia yra lyginama Abe-Parko ir Abe-M
oono diskursyviosios praktikos tarpusavio bendravime, Paskutiniame poskyryje palyginami nustatyti diskursiniai modeliai, siekiant ieškoti galimų sąsajų tarp jų bei neigiamo Japonijos ir Pietų Korėjos santykių poslinkio valdant Abe ir Moon.
Analizės rezultatai rodo, kad trys diskursyvios praktikos modeliai galėjo būti siejami su neigiamu Japonijos ir Pietų Korėjos santykių poslinkiu Abe ir Moon valdymo laikotarpiu. Pirmoji yra pats diskursyvių praktikų atkartojimas. Antrasis modelis yra Moon diskursyviosios ir socialinės praktikos neatitikimas, jos nesutampa. Trečiasis modelis yra Abe ir Moon nacionalinio identiteto konstravimo būdai. Galiausiai, viena iš socialinių praktikų taip pat gali būti siejama su priežastimis, tai yra skirtingas Šiaurės Korėjos lyderio suvokimas. |
