Propaganda kaip politikos instrumentas visuomenės susitarimui organizuoti

Abstract

Visuomenė ir propaganda sąveikauja kasdien nuo 16 a. Nuo religinių tiesų skleidimo tikslų popiežiaus Grigaliaus XV 1622 m. įsteigto Tikėjimo skleidimo kongregacijos (Congregatio de Propaganda fide), visuomenė neatliko esmingo, revoliucinio šuolio tarpusavio supratimo link. Pasaulis vis dar pasidalinęs į ideologines ir interesų stovyklas, kurios konkuruoja siekdamos savo išpažįstamo tikėjimo įtvirtinimo. Nors vienos politinės sąjungos ir keičia kitas, tačiau 500 metų per trumpas laikas žmonijai pasimokyti iš savo istorijos bei joje padarytų klaidų. Todėl mes vis dar ieškome būdo apsieiti be prievartos, susitarti. Visuomeninis susitarimas yra būtina žmonijos, kaip gyvybės rūšies išlikimo sąlyga – tam kuriamos įvairios teorijos, kurias šiame darbe aptarsiu. Nuo terminų pristatymo pereidamas prie dvejų pagrindinių darbo dalių – Jurgen Habermas „Komunikacinio veiksmo teorija“ ir Gintauto Mažeikio „Propaganda ir simbolinis mąstymas“ bei, paliesdamas Herbert Shiller ir S. Eizenštein teorijas, siekiu atsakyti į darbe išsikeltus klausimus, kurie aktualūs dabar, 21 a. pirmame dešimtmetyje, pasaulinės pandemijos akivaizdoje - kaip įtikinti kritinę Lietuvos visuomenės dalį pasitikėti mokslo žiniomis ir susitarti dėl visuotinės skiepų kampanijos būtinybės ir kaip sutarti dėl lygių galimybių principų taikymo kuriant tolerancija bei pagarba kitokiam paremtus socialinius visuomenės narių ryšius? Šiems klausimams svarstyti bei pateikti išvadas pasinaudosiu aukščiau paminėtų autorių literatūra bei kitais papildomais kritiniais šaltiniais.

Society and propaganda have been interacting every day since the 16th century. To spreading religious truths, the congregation for the spread of faith (Congregatio de Propaganda fide) established by Pope Gregory XV in 1622, since then, society has not made a fundamental, revolutionary leap toward mutual understanding. The world is still divided into ideological and interest camps that compete to establish their professed faith. Although some political unions replace others, 500 years is too short a time for humanity to learn from its history and the mistakes it has made. Therefore, we are still looking for a way to dispense with coercion, to reach an agreement. Social agreement is a prerequisite for the survival of mankind as a type of life – various theories are being developed for this, which I will discuss in this work. From the presentation of terms to the two main parts of the work – Jurgen Habermas "The Theory of Communicative Action" and Gintautas Mažeikis "Propaganda and Symbolic Thinking", touching Herbert Shiller and S. Eisenstein theories, seeking to answer the questions raised at work, which are relevant now, in the first decade of the 21st century, in the face of the global pandemic - how to convince a critical part of Lithuanian society to trust scientific knowledge and agree on the need for a global vaccination campaign and how to agree on the application of the principles of equal opportunities in creating social relations based on tolerance and respect for others? I will use the literature of the above authors and other additional critical sources to discuss these issues and draw conclusions.