Marijampolės rajono savivaldybės kurapkų populiacijos gausos įvertinimas ir apskaitų tikslumo palyginimas medžioklės ploto vienete „Amalva“

Abstract

Šio darbo tyrimo objektas yra kurapka (Perdix perdix). Paukštis priklauso vištinių paukščių būriui, fazaninių šeimai. Pastarąjį dešimtmetį kurapkų populiacija Lietuvoje ženkliai mažėjo (30–60 %) ir tik per paskutinius keletą metų stabilizavosi. Tema yra aktuali tuo, kad kurapkos nuo 2018 metų yra įtrauktos į Lietovos raudonąją knygą, kadangi ši rūšis yra nykstanti. Norint išvengti visiško rūšies praradimo, reikia daryti tyrimus ir vykdyti apskaitas. Tinkamiausias laikas apskaitoms yra šaltasis metų laikas, kai dirvos paviršius yra pašalęs. Baigiamojo magistro darbo tikslas – įvertinti kurapkų gausą Marijampolės rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Įvertinti kurapkų populiacijos gausumą Marijampolės rajono savivaldybėje, pasitelkiant medžiotojų klubo „Amalva“ duomenis. 2. Palyginti termovizoriaus įvertinimus su medžiotojų klubo „Amalva“ duomenimis. 3. Nustatyti kurapkų paplitimą skirtingose buveinėse. Šiame darbe buvo tiriama kurapkų populiacijos gausa ir pasiskirstymas Marijampolės rajono savivaldybėje, taip pat buvo lyginami Marijampolės rajone esančių medžiotojų klubų gauti duomenys su medžioklės ploto vieneto „Amalva“ rezultatais. Tyrimams atlikti minėtame objekte buvo pasirinktas termovizorius ir judančos juostos apskaitos būdas. Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad kurapkų populiacija Marijampolės rajone neženkliai didėja. Termovizoriaus gautais duomenimis įvertintas kurapkų tankis ir gausa. Atliekant tyrimą su termovizoriumi buvo fiksuojami tokie parametrai kaip laikas, oro sąlygos, buveinė, atstumas iki kurapkų pulko. Viso stebėjimams su termovizoriumi buvo pasirinkti 4 maršrutai automobiliu ir vienas pėsčiomis. Maršrutai buvo žymimi plane. Buvo atliktas populiacijos pasiskirstymo palyginimas su medžiotojų klubų pateiktais duomenimis, taip pat gauti rezultatai palyginti tarpusavyje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas judančios juostos apskaitos būdas. Iš viso dalyvavo 5 atlikėjai, apskaita buvo atlikta per vieną dieną. Judančios juostos maršrutas buvo planuojamas per skirtingus biotopus. Šiame darbe buvo tirtas individų pasiskirstymas pagal buveines. Palankiausios buveinės kurapkoms – pieva ir užliejama pieva. Dirbamuose dideliuose monokultūriniuose laukuose buvo rasta itin mažai individų. Palyginus termovizoriaus įvertinimus ir medžiotojų klubo „Amalva“ duomenis, kurapkų apskaita termovizoriumi gaunama tikslesnė nei medžioklių metu vykusi apskaita.

Object of this study is a partridge (Perdix perdix). This bird belongs to a chicken flock, pheasant family. Partridge population has been decreasing in number significantly (30 – 60%) and has stabilized only in the past few years. This topic is relevant because partridge is included in Red Data Book of Lithuania since 2018 as this species is endangered. In order to prevent total loss of this species research and accounting is necessary. The best time for accounting is the cold time of the year when soil surface is frozen. Purpose of this thesis – to evaluate quantity of partridges in Marijampolė region. Objectives: • To evaluate quantity of partridge population ir Marijampolė region using data from hunting club “Amalva”. • To compare data from thermal imager with data from hunting club “Amalva”. • To determine partridge distribution in different locations. This research studied quantity and distribution of partridge population in Marijampolė region. Also, data from Marijampolė region hunting clubs was compared with results from hunting area “Amalva”. For the purposes of this study thermal imager and moving tape accounting method were chosen. After performing the study and analyzing data it was determined that partridge population in Marijampolė region is slightly increasing. Partridge density and quantity was evaluated using data from thermal imager. During this study thermal imager captured such parameters as time, weather conditions, habitation, hour, and distance to partridge flock. In total, four routs with a car and one on foot were chosen for observations with a thermal imager. Routs were marked on a plan. Comparison of population distribution with the data from the hunting club was performed and results compared among themselves. Moving tape accounting method was used in this study. There were 5 observers in total. Accounting was done on the same day. Moving tape route was planned across different habitats. This study examined distribution of individuals by habitation. Most favourable habitation for partridges is grassland and flooded grassland. Very few partridges were found in cultivated large monocultural fields. After comparing data from thermal imager and data from hunting club “Amalva” it can be stated that accounting by thermal imager is more accurate than accounting occurring during hunting.