| Abstract: | Šio darbo tikslas – išsiaiškinti Pierre‘o Bourdieu ir Slavojaus Žižeko teorijose aptariamo simbolinio smurto santykį su seksualiniu smurtu, taip pat su aukos, kuriai jis taikomas, patirtimi. Pirmoje šio darbo dalyje analizuoju ir palyginu simbolinio smurto sampratas Bourdieu ir Žižeko teorijose. Antroje, pasitelkdamas aptartas sąvokas, analizuoju literatūrą apie seksualinį smurtą. Pirma, pristatau Bourdieu simbolinio smurto sąvoką ir su ja susijusius pagrindinius konceptus – kalbos sampratą, lauko ir habitus, klaidingo atpažinimo koncepcijas. Teigiu, jog simbolinis smurtas Bourdieu teorijoje pasižymi dvilypumu – tai yra galios santykius palaikančio pasaulio supratimo primetimas ir šiuo supratimu įgalintas tarpasmenis smurtas. Bourdieu manymu, simbolinis smurtas yra nesuvokiamas aukai. Pasiremdamas Bourdieu tyrinėtojais, pateikiu šios minties kritiką ir nurodau, jog pati Bourdieu teorija implikuoja savitą smurtiškumą. Antra, pristatau Žižeko simbolinio smurto sampratą ir su ja susijusius pagrindinius konceptus – savitą kalbos koncepciją, diktuojančio signifikanto sampratą, skirtį tarp ontologinio ir ontinio smurto. Žižeko simbolinio smurto koncepcija skiriasi nuo Bourdieu tuo, jog čia smurtiniu laikomas pats pasaulio supratimo primetimas, kuris nurodo, jog tam tikri dalykai yra smurtiniai. Tada palyginu Žižeko ir Bourdieu simbolinio smurto sampratas.
Antrąją darbo dalį pradedu analizuodamas seksualinės prievartos reiškinį Renesanso Europoje. Parodau, jog Bourdieu simbolinio smurto teorija leidžia suprasti santykį tarp smurto įgalinimo ir jo suvokimo slopinimo. Analizuodamas Gerai bendruomenės atvejį, argumentuoju, jog Žižeko teorija parodo priešingą simbolinio smurto funkciją – smurtinių dalykų produkavimo ir jų smurtiškumo suvokimo didinimo. Remdamasis Susan Clancy knyga apie seksualinį vaikų išnaudojimą argumentuoju, jog egzistuoja grynas simbolinis smurtas, kuris žalą produkuoja ex nihilo. Parodau, jog psichoanalitinė Nachträglichkeit koncepcija gali būti suprasta kaip šį smurto tipą paaiškinantis mechanizmas. Galiausiai, remdamasis tuo, kas buvo aptarta darbe, išskiriu penkis simbolinio smurto aspektus, kuriais jis egzistuoja santykyje su individo patirtimi: 1) aukai nesuvokiamas simbolinis smurtas, 2) filosofo-valdovo smurtas kaip skirtingų interesų paneigimas, 3) fizinį, psichologinį smurtą įgalinantis ir jo poveikį slopinantis simbolinis smurtas, 4) įreikšminantis ir žalos poveikį didinantis simbolinis smurtas, ir galiausiai, 5) grynasis simbolinis smurtas.
The aim of this thesis is to ascertain the relation between symbolic violence, as it is introduced by Pierre Bourdieu and Slavoj Žižek, sexual violence and the experience of the victim on which it is exercised. In the first part of this text I analyze and compare the concept of symbolic violence in Bourdieu‘s and Žižek‘s theories. In the second, using concepts discussed in the first part, I analyze literature about sexual violence. First of all, I present Bourdieu‘s notion of symbolic violence and concepts related to it –language, field and habitus, misrecognition. I claim that a certain duality chatacterizes Bourdieu‘s notion of symbolic violence –it is the imposition of an understanding of the world that reproduced power relations and the interpersonal violence that is imposition enables. Bourdieu asserts, that symbolic violence is not perceived by its victim. I present the critique of this thought and claim that Bourdieu‘s own theory implicates a certain kind of violence. Second, I present Žižek‘s notion of symbolic violence and the main concepts related to it – conception of language, master signifier, the difference between ontologic and ontic violence. Žižek‘s notion of symbolic violence differs from Bourdieu in that it hold that the very imposition of an understanding of the world in which certain things appear as violent, is in itself violent. Then I proceed to compare Žižek‘s and Bourdieu‘s notions.
I start off the second part of this text by analyzing the phenomenon of sexual violence in European Rennaissance. I show that Bourdieu‘s concept of symbolic violence lets us understand the relation between the enabling of the violence and the supressiong of its perception. By analyzing the community of Gerai I argue that Žižek‘s theory implies the opposite function of symbolic violence, the production of violence and the amplification of the perception of its harm. Discussing Susan Clancy‘s books about child sexual abuse I argue that there exists a pure symbolic violence, which produces harm ex nihilo. I show that psychoanalytic concept of Nachträglichkeit can be understood as the mechanism of this pure violence. Finally, based on what was discussed in this work, I distinguish five aspects of symbolic violence that imply a relationship with the experience of its victm: 1) symbolic violence that is not perceived by its victim, 2) the violence of philosopher-king who denies differing interests, 3) symbolic violence that enables physical, psychological harm and supresses the impact of it, 4) symbolic violence based on signification that amplifies the perception of the harm, and lastly, 5) pure symbolic violence. |
