| Abstract: | Tyrimo tikslas - nustatyti progresuojančiosios raumenų relaksacijos (PRR) užsiėmimų poveikį mažinant NPPKT atliekančių karių patiriamą subjektyviai suvokiamą stresą ir somatinius simptomus.
Tyrimo metodas - eksperimentas natūraliomis sąlygomis. Eksperimente dalyvavo 61 tiriamasis, dauguma jų – vyrai (85,2 proc.). Tiriamieji į grupes paskirstyti randomizacijos principu: eksperimentinė grupė – 28 tiriamieji, kontrolinė grupė – 33 tiriamieji.
Eksperimentinės grupės tiriamiesiems buvo taikyta 4 savaičių PRR intervencija (4 užsiėmimai). Prieš intervenciją ir po intervencijos buvo vertinamas NPPKT X dalinyje atliekančių karių subjektyviai suvokiamas stresas (matuotas subjektyviai suvokiamo streso skale - PSS (Cohen, Kamarck & Mermelstein, 1983)) ir somatiniai simptomai (matuoti pacientų sveikatos klausimynu – PHQ-15 (Spitzer, Kroenke & Williams, 1999)). Taip pat, kiekvieno užsiėmimo metu prieš ir po užsiėmimo vertinamas NPPKT X dalinyje atliekančių karių neigiamas emocingumas (matuotas neigiamo emocingumo subskale iš PANAS klausimyno (Watson, Clark & Telegen, 1988)) bei subjektyviai suvokiama raumenų įtampa (matuota Vebster įtampos manekenu (Webster, Ahles, Thompson & Raczynski, 1984)). Kontrolinės grupės tiriamiesiems nebuvo taikyta intervencija, tačiau buvo prašoma užpildyti tokias pačias anketas kaip ir eksperimentinės grupės tiriamiesiems, vertinančias subjektyviai suvokiamą stresą ir somatinius simptomus tyrimo pradžioje ir po 4 savaičių.
Tyrimo rezultatai rodo, kad PRR užsiėmimų metu mažėja subjektyviai suvokiama raumenų įtampa bei neigiamas emocingumas. Taip pat buvo nustatyta, kad PRR užsiėmimai mažina subjektyviai suvokiamą stresą. Tačiau, šio tyrimo metu PRR užsiėmimai nesumažino somatinių simptomų išreikštumo NPPKT atliekančių karių imtyje. Taip pat, savarankiškas PRR praktikavimas kartą per savaitę ir dažniau nėra reikšmingas subjektyviai suvokiamo streso ir somatinių simptomų išreikštumo pokyčiams.
The aim of the study is to identify the effect of progressive muscle relaxation (PMR) exercises in reducing perceived stress and somatic symptoms of conscripts performing military service in unit X. This randomized controlled trial involved 61 participants, most of them were men (85,2 percent). The participants were randomly assigned to one of the experimental (28 participants) or control (33 participants) groups.
In the experimental group, participants were intervented using 4 weeks PMR program (4 exercises). Before and after intervention perceived stress (evaluated by Perceived Stress Scale – PSS (Cohen, Kamarck & Mermelstein, 1983)) and somatic symptoms (evaluated by Patient Health Questionnaire-15 – PHQ-15 (Spitzer, Kroenke & Williams, 1999)) of conscripts Performing Military Service in Unit X was measured. Each exercise also included the measurements of negative affect (evaluated by negative affect schedule of PANAS (Watson, Clark & Telegen, 1988)) and perceived muscle tension (evaluated by Webster Tension Mannequin (Webster et al., 1984)) before and after the exercise. Control group participants were not intervented, although in the beginning of the experiment and 4 weeks later they were asked to fill the same questionnaires as an experiment group participants filled before and after intervention (evaluating perceived stress and somatic symptoms). Perceived muscle tension and negative affect were not measured in the control group.
The findings of the present study showed a statistically significant decrease in perceived muscle tension and negative affect after PMR. Additionally, significant decrease was found in perceived stress in the experimental group compared to the control group. However, no significant decrease was found in somatic symptoms comparing experimental group to the control group. Also, self-administered PMR practised once a week and more did not show significant changes in perceived stress or somatic symptoms. |
