Daugiakonfesinių grupių sugyvenimas Kėdainių mieste XX a. 3 - 4 deš.

Kėdainiai – vidurio Lietuvos miestas, kuris nuo XV a. iki XIX a. buvo privati LDK didikų nuosavybė. Kėdainius valdė ambicingi žmonės, kurie mieste stengėsi puoselėti ne tik ekonominius, teisinius ir administracinius vietos funkcionavimo pagrindus, bet tuo pačiu stengėsi toleruoti miesto gyventojų nacionalinius jausmus bei religinius įsitikinimus. Taip palaipsniui Kėdainiai tapo šešių tautų ir konfesijų miestu. Multikultūriškumo aspektu jis išsiskyrė ir XX a. 3–4 dešimtmečiuose. Mieste gyveno 5 skirtingos tautos ir buvo išpažįstamos 5 skirtingos religinės konfesijos. Šio tyrimo pagrindinis tikslas - atskleisti multikultūrinį Kėdainių miesto profilį XX a. 3–4 dešimtmečiuose. Išsamiai apžvelgti miesto planą ir jo kaitą 1921–1940 metais, aprašyti daugiakultūrę miesto gyventojų sudėtį, peržvelgti lietuvių, žydų, lenkų, rusų ir vokiečių tautines bendruomenes. Aptarti jų kasdieninio gyvenimo aspektus, išpažįstamas religijas, vartotas kalbas, buvusias mokyklas, vystytus amatus ir verslus. Taip pat detaliai aprašyti Kėdainių mieste buvusias šventyklas, jų architektūrą, greta veikusių parapijų ir bendruomenių veiklą. XX a. 3–4 dešimtmetyje Kėdainių miesto gyventojų sudėtis buvo įvairiatautė. Mieste gyveno lietuviai, žydai, lenkai, rusai ir maža dalis vokiečių. Nepaisant to, jog didžiausią visuomenės dalį sudarė lietuvių tauta, miestas anaiptol neatrodė lietuviškas. Vietos gyventojai pagrinde kalbėjo lenkų ir rusų kalbomis. Didžiąją dalį vietos verslų valdė žydai. Mišri buvo, net ir vietos savivalda, kurią dažniausiai sudarė – lietuviai, lenkai ir žydai. Aptariamuoju metu Kėdainiai taip pat išsiskyrė savo bažnyčių ir kitų religinių pastatų gausa. Tuo metu mieste buvo Šv. Jurgio ir Šv. Juozapo katalikiškos bažnyčios, netoliese veikė evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, mieste stovėjo trys sinagogos ir viena mūrinė stačiatikių cerkvė. Kėdainių miestas įdomus ir tuo, jog aptariamuoju laiku iš kitų miestų išsiskyrė turimų turgaus aikščių gausa – jų būta net 4. XX a. 3–4 dešimtmečiais miestas labai plėtėsi ir buvo padalintas į dvi dalis – tai senąją miesto dalį ir naująją. Kėdainiai dėka ambicingų vietos gyventojų buvo nuolat tvarkomi ir prižiūrimi. Palaipsniui mieste sutvarkytos gatvės ir vieškeliai, pastatyti nauji, modernūs visuomeniniai pastatai. 1937 metais Kėdainiuose pastatyti gimnazijos rūmai, kurie buvo pripažinti gražiausiu modernios tarpukario architektūros pastatu.

Kėdainiai is a city in central Lithuania, which was a private property of GDL (Grand Duchy of Lithuania), from XV c. to XIX c. Kėdainiai was ruled by ambitious people, who tried to uphold economical, legal and administrative functional grounds. At the same time, a great effort was put into tolerating citizens’ nationalistic feelings and religious beliefs. This lead to Kėdainiai being called six nations and confessions city. The city stood out because of its multiculturalism during XX c. 3rd - 4th decades. There were 5 different nations and 5 different religious confessions in the city. This research aims to uncover the multiculturalism in Kėdainiai in XX c. during the 3rd - 4th decades. The research examines in detail the city plan and its changes during 1921 - 1940. The analysis shows the multiculturalism of citizens; the international communities of Lithuanians, Jews, Poles, Russians and Germans. The research discusses their daily life aspects, religions, used languages, schools, crafts and business. Moreover, the analysis describes, in detail, the temples, their architecture; the parish and communities around them. Kėdainiai citizens were very multicultural in XX c. 3rd - 4th decades. There were Lithuanians, Jews, Poles, Russians and Germans living in the city. Despite the majority of citizens being Lithuanians, the city itself did not look Lithuanian at all. The natives were mainly speaking Polish and Russian. The majority of the city’s businesses were ruled by the Jews, who made the city known for its vasts of grown cucumbers in the whole Baltics region. Even Kėdainiai municipality was mixed. It was usually formed of Lithuanians, Poles and Jews. During the mentioned period Kėdainiai also stood out because of the abundance of churches and other religious buildings. During this time (XX c. 3rd - 4th decades) there were St. George and St.Joseph catholic churches. Besides, there were Evangelical Lutheran and Continental Reformed churches, as well as, three Synagogues and one brick wall Eastern Orthodox church. Kėdainiai was also interesting because of the number of market squares. There were 4 of them in total. Overall the city was growing and eventually was divided into the old and the new. In the discussed decades Kėdainiai was constantly managed and maintained by the ambitious citizens. Also, the streets and public roads were fixed gradually. There was an increase in new, modern communal buildings. In 1937 a new spacious Kėdainiai high school was built, which was recognized as one of the most beautiful, modern, Interwar period architecture buildings.