Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/126710
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Vėbrienė, Renata
Title: JAV lituanistinės mokyklos: kalbos politika ir praktika
Other Title: Lithuanian schools in the US: language policy and practice
Extent: 58 p.
Date: 13-Jan-2021
Keywords: Kalbos išlaikymas;Language maintenance;Kalbos politika;Language policy;Lietuvių kalba;Lithuanian language;Lituanistinė mokykla;Lithuanian school;Paveldėtoji kalba;Heritage language;Ugdymo partnerystė;Educational partnership
Abstract: Aktyvėjantis bendradarbiavimas tarp Lietuvos institucijų ir išeivijoje gyvenančių tautiečių bei pastarųjų metų dialogas dėl lietuvių kalbos išlaikymui užsienyje skirtų priemonių kūrimo ir įgyvendinimo sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. LR Vyriausybės, Užsienio reikalų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų artimiausių metų planai rodo lituanistinio švietimo užsienyje svarbą valstybės politikoje. Žengiant į priekį, yra svarbu apžvelgti, kaip formuojama valstybinė kalbos išlaikymo politika koreliuoja su institucine kalbos išlaikymo politika ir kaip šių institucijų sąveika atsispindi lituanistinių mokyklų lietuvių kalbos išlaikymo praktikoje. Šio magistro darbo tyrimo objektas yra JAV lituanistinių mokyklų kalbos išlaikymo politika ir praktika. Atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti valstybinio ir institucinio lituanistinio ugdymo strategijas, jų tikslus ir siekius bei apžvelgti, kaip jie atsispindi JAV lituanistinių mokyklų kontekste. Darbe apžvelgti su lituanistiniu ugdymu ir lietuvių kalbos puoselėjimu emigracijoje susiję teisės aktai, programos ir kiti dokumentai bei įvairūs moksliniai šaltiniai. Kokybinis atvejo analizės tyrimas buvo atliktas Vaivos Vėbraitės ir Kristijono Donelaičio lituanistinėse mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, jog JAV lituanistinės mokyklos vadovaujasi JAV LB Švietimo tarybos patvirtintomis ir „Globalios Lietuvos“ programos sukurtomis užsienio lituanistinių mokyklų mokinių kalbos gebėjimams pritaikytomis mokymo programomis, dalyvauja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programose, gauna įvairių projektų finansavimą iš Lietuvos institucijų ir kitų lituanistinį mokymą remiančių organizacijų. Tyrimo metu buvo nustatyti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria mokyklos: ženklus mokytojų trūkumas yra bene didžiausias mokyklų iššūkis, tiesiogiai besisiejantis ir su kitu mokykloms tenkančiu iššūkiu – skirtingas mokinių žinių lygis klasėje ir/ arba amžiaus grupėje neleidžia užtikrinti sklandaus numatytų mokymo programų įgyvendinimo. Dėl mokytojų ir jų padėjėjų trūkumo programos neretai perkeliamos į sekančius metus, mokymo proceso eiga yra gana lėta. Dar vienas iššūkis – tyrimo metu stebėtas vyresniųjų mokinių motyvacijos trūkumas – nebuvo netikėtas tyrimo rezultatas. Apie tai kalba nemaža dalis lituanistinio švietimo temas analizuojančių mokslininkų. Tyrimo eigoje buvo stebima mokinių motyvacijai įtaką daranti aplinka. Buvo pastebėta, jog glaudus bendradarbiavimas tarp tėvų, mokyklos ir bendruomenės daro teigiamą įtaką vaikų kalbinėms nuostatoms ir ženkliai prisideda prie lietuviškos tapatybės ugdymo.
The increasing cooperation between Lithuanian institutions and Lithuanian diaspora, as well as the dialogue about the Lithuanian language maintenance abroad in recent years, is receiving more and more public attention. The importance of Lithuanian education abroad is emphasized in the recently approved strategies and programs of the Government of the Republic of Lithuania, the Ministries of Foreign Affairs and Education, Science and Sports. As we move forward, it is important to review how the Lithuanian language maintenance policy correlates with the institutional language maintenance policy and how the interaction of these institutions is reflected in the Lithuanian language maintenance practice of Lithuanian schools. The object of the research for this master's thesis is the language maintenance policy and practice of Lithuanian schools in the United States. The aim of the research was to examine the national and institutional Lithuanian education strategies, their goals, and objectives, and to analyze how those strategies are reflected in the context of Lithuanian schools in the United States. Legal acts, programs and other documents related to Lithuanian education and Lithuanian language fostering in emigration, as well as various scientific sources were analyzed during this research. A qualitative case study was conducted in the Vaivos Vėbraitės Lithuanian School and Kristijonas Donelaitis Lithuanian School. The results of the research showed that US Lithuanian schools follow the programs that are adapted to the language skills of foreign Lithuanian school students, developed while implementing the “Global Lithuania” program and approved by the The Lithuanian Educational Council of the USA. The Lithuanian schools also participate in teachers’ training programs, apply for various project funding that is provided by Lithuanian governmental institutions and other organizations supporting Lithuanian education. The study identified the main challenges that schools are facing: the significant shortage of teachers is probably the biggest challenge the schools are most worried about. This is directly linked to another challenge: different language skills and levels of knowledge in the classroom and/ or students of different age in one group has a great impact on a smooth implementation of programs. Due to the lack of teachers and theachers’ assistants in a mixed age/language level group, a one-year program is often moved to the following year, and the teaching process is rather slow. Another challenge, the lack of motivation of older students, that was observed during the study was not an unexpected outcome. A significant number of scholars analyzing the topics of Lithuanian education in diaspora have raised this common issue. During the research, the environment influencing students' motivation was observed. It was noticed that a close cooperation between parents, school and community has a positive impact on children's attitudes towards the language and it significantly contributes to the children’s development of Lithuanian identity.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/126710
Affiliation(s): Lituanistikos katedra
Humanitarinių mokslų fakultetas
Appears in Collections:2021 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
renata_vebriene_md.pdf705.89 kBAdobe PDF   Until 2026-01-13View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

25
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.