| Abstract: | Darbe nagrinėjami lietuvių ir korėjiečių kalbos balsynai bei jų fonologinės ypatybės: kaip lietuviai taria korėjietiškus ir lietuviškus balsius ir kaip korėjiečiai taria lietuviškus ir korėjietiškus balsius. Tyrimo tikslas – nustatyti lietuvių ir korėjiečių kalbų balsių panašumus ir skirtumus, didelį dėmesį kreipiant į skirtumus, kurie sunkiau įveikiami šių kalbų besimokantiems negimtakalbiams. Tikslui pasiekti buvo iškelti šeši uždaviniai, kurie buvo įgyvendinti tyrimo metu. Empirinę medžiagą sudarė korėjiečių ir lietuvių garso įrašai, analizuoti kompiuterine programa „PRAAT“. Ši programa padėjo gauti balsių formančių duomenis, kurie buvo naudojami tolimesnėje analizėje. Tyrimo metu naudoti aprašomasis, gretinamasis ir statistinis metodai, o nagrinėjant garso įrašus naudojami eksperimentinis, instrumentinis metodai.
Lietuvių ir korėjiečių kalbų balsiai gali būti skirstomi pagal lūpų padėtį (lūpiniai ir nelūpiniai), eilę (priešakiniai ir užpakaliniai) bei pagal liežuvio pakilimo laipsnį ir burnos atvirumą (aukštutiniai, vidutinio pakilimo ir žemutiniai). Naudojantis pirmų trijų formančių reikšmėmis buvo ištirti balsių bemoliškumo, įtemptumo ir kompaktiškumo duomenys.
Atlikus balsių formančių analizę buvo sudaromi tirtų kalbų balsynų ketursieniai, rodantys balsių kokybinius skirtumus. Ši analizė parodė, kaip varijuoja balsių pozicijos lietuviams ir korėjiečiams tariant lietuviškus ir korėjietiškus balsius. Remiantis ketursienių analizės duomenimis, korėjiečiams sunkiausia taisyklingai ištarti lietuviškus [eː], [æː], [ɛ], [i:] ir [ɪ] balsius. Lietuviams sunkiausia ištarti korėjiečių [o] ir [ʌ].
Statistinė analizė parodė, kad korėjiečiams sunkiau sekasi taisyklingai ištarti lietuviškus [ɑ:], [ɐ], [æ:], [ɛ], [u:], [ɪ], [o:] ir [ɔ]. Šių balsių tarimo mokymui(si) turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Lietuviams sunkiausia išmokti tarti korėjietiškus [o], [ɑ], [i], [ʌ]. Ši analizė rodo, jog lietuviai gana taisyklingai taria ir lietuvių kalboje panašių atitikmenų neturinčius korėjiečių [ʌ] ir [ɯ].
The purpose of this thesis is to research and analyse Lithuanian and Korean languages vowels and their phonological features: how Lithuanians and Koreans pronounce Lithuanian and Korean vowels. The aim of the research is to identify similarities and differences of Lithuanian and Korean languages, mainly focusing on what is the most difficult for non-native speakers. In total, this research has six tasks which were all done during the research. The used empirical material in this research are voice recordings which were analysed using a computer program called „PRAAT“. Using this program, the results of each formant of a vowel were found and they were later used in the analysis. During this research, descriptive, comparative and statistic methods were used. Analysing voice recordings experimental and instrumental methods were used.
Vowels of both languages can be classified according to lips (round/unround vowels), according to place (front/back vowels) and according to tongue (high/mid/low vowels). The results of each formant were used to find out vowels‘ flatness, compactness and tenseness.
Upon completing the first analysis, vowel tetrahedron charts were formed, which show vowel positions. According to these charts, the hardest Lithuanian vowels to pronounce for Koreans are [eː], [æː], [ɛ], [i:] and [ɪ]. After analysing Korean vowels and comparing the charts of Korean vowels pronounced by Koreans and Lithuanians, it is clear that the hardest Korean vowels for Lithuanians to pronounce are [o] and [ʌ].
Also, in this research, a statistical analysis was made. It showed that for Koreans it is more difficult to pronounce Lithuanian vowels [ɑ:], [ɐ], [æ:], [ɛ], [u:], [ɪ], [o:] and [ɔ]. It means that Koreans need to practice pronunciation of these vowels more. For Lithuanians, the analysis showed that these are the most difficult vowels to pronounce: [o], [ɑ], [i], [ʌ]. This proved that Lithuanians are able to learn new pronunciation of sounds like [ʌ] and [ɯ] which do not exist in Lithuanian language. |
