Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/126260
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Tabatadze, Sophio
Title: Europeanisation of Georgia: the role of Lithuania in 2014-2020
Other Title: Sakartvelo europeizacija: Lietuvos vaidmuo 2014–2020 m.
Extent: 75 p.
Date: 12-Jan-2021
Keywords: Europeanisation;Georgia;Lithuania;Eastern Partnership;European Union;Europeizacija;Sakartvelas;Lietuva;Rytų partnerystė;Europos Sąjunga
Abstract: The master thesis raises two main questions: “How did Europeanisation of Georgia proceed and what Lithuania’s contribution to Georgia’s Europeanisation since 2014 is?” The relevance of the thesis lies in the fact that Georgia has always been perceiving itself as a European country and after its independence it has clearly set priorities for its foreign policy –integration in western, Euro-Atlantic military-political and economic structures. After becoming part of European Neighbourhood Policy in 2004, the relationship between the EU and Georgia became even stronger, aiming to modernize Georgia and bring its political, legal and administrative structure closer to European standards. As the member of the ENP, Georgia has succeeded in evoking the interest of Western partners, including Europe, through its fast reforms, improved budgeting system, peaceful resolution of the problem in Adjara region and substantial reduction of corruption, but in 2020 there are still some sectors, where Georgia needs help and assistance of EU and its member states for successful Europeanisation and for making itself ready enough to comply all the requirements of the membership of Euro-Atlantic organisations. To achieve successful Europeanisation process, Georgia has received a lot of help from EU member country Lithuania, Which has proven to be a firm supporter of the declared foreign policy objective of Georgia - integration and eventual membership in the Euro-Atlantic region. In the context of Georgia's achievements on its path towards Europeanization, the continued support from the EU and NATO member states is important for the Euro-Atlantic future of the country. That’s why the thesis analyses Georgia’s Euro-Atlantic integration and Europeanisation process and Lithuania’s role in it during 2014-2020, in order to establish whether Lithuania’s actions and support has been valuable to Georgia on its Europeanisation path and to what extent. The object of the thesis is Georgia’s Europeanisation. Aim of the thesis is to analyse Georgian Europeanisation and Lithuanian role in it. The tasks of the thesis employed to accomplish the goal of the thesis are: • To discuss conceptualisation of Europeanisation. • Based on conceptualisation to establish the criteria of Europeanisation to be applied for the measurement of Georgia’s case. • To describe history and development of relations between Georgia and European Union since 2014 to 2020. • To define what European Union has done for Georgia’s Europeanisation via the Eastern Partnership as a key instrument. • To analyse the Georgian people’s attitude towards European integration. • To discuss Lithuanian-Georgian relations. • To establish what kind of role has Lithuania as an EU member country played for Georgia’s Europeanisation and to prove to what extent it contributed to Georgian Europeanisation. The key results showed that Lithuania was a dedicated and steady supporter of Georgia on its Europeanisation path during 2014-2020. Lithuania has provided support to Georgia in all fields where it needed assistance to comply with the EU membership requirements - by financing and organising 89 projects worth of more than EUR 1,1 million through Development Cooperation and Democracy Promotion Program, but, even though Georgia managed to sign the EU-Georgia Association Agreement, become the member of Deep and Comprehensive Free Trade Area and receive visa-free movement for Georgian citizens in Schengen area, it still was not able to become the member of the European Union during this period. Lithuania was actively striving to support Georgia, share its own transition experience and its engagement has been quite high, but the outcome of this support hasn’t been that huge and powerful for Georgia, because the country’s democratic rate still stays low and there still are many sectors where Georgia needs development in order to Europeanise. Therefore, it is only up to Georgian government, what kind of directions and choices they make and how wisely they use this important experience shared by their partner country Lithuania.
Magistro darbe nagrinėjami du pagrindiniai klausimai: „Kaip vyko Gruzijos europeizacija ir koks yra Lietuvos indėlis į Gruzijos europeizaciją nuo 2014 m.?“ Darbo aktualumas slypi tame, kad Sakartvelas visada suvokė save kaip europinę šalį ir po nepriklausomybės aiškiai nustatė savo užsienio politikos prioritetus - integraciją į vakarines, euroatlantines karines-politines ir ekonomines struktūras. 2004 m. valstybei tapus Europos kaimynystės politikos dalimi, santykiai tarp ES ir Sakartvelo tapo dar stipresni, siekiant modernizuoti Sakartvelą ir priartinti jo politinę, teisinę ir administracinę struktūrą prie Europos standartų. Būdamas Europos kaimynystės politikos nariu, Sakartvelas sugebėjo paskatinti Vakarų partnerių, įskaitant Europą, susidomėjimą vykdant pagreitintas reformas, pagerinant biudžeto sudarymo procedūrą, taikiai sprendžiant Adžarijos regiono problemą ir gerokai sumažinant korupciją, tačiau 2020 metais vis dar yra sektorių, kuriuose Sakartvelui reikia ES ir jos valstybių narių pagalbos ir palaikymo kelyje į sėkmingą europeizaciją ir pasirengimą įvykdyti visus narystės reikalavimus Euroatlantinėse organizacijose. Siekdamas sėkmingo europeizacijos proceso, Sakartvelas gavo daug pagalbos iš ES valstybės narės - Lietuvos, kuri pasirodė esanti tvirta deklaruojamo Sakartvelo užsienio politikos tikslo - integracijos ir galimos narystės Euroatlantiniame regione - rėmėja. Atsižvelgiant į Sakartvelo pasiekimus europeizacijos link, šalies Euroatlantinei ateičiai svarbu nuolatinė ES ir NATO valstybių narių parama. Štai kodėl šiame darbe analizuojama Sakartvelo Euroatlantinė integracija ir europeizacijos procesas bei Lietuvos vaidmuo jame 2014–2020 m., siekiant nustatyti, ar Lietuvos veiksmai ir parama Sakartvelui buvo vertingi jo europietiškumo kelyje ir kokiu mastu. Darbo objektas yra Sakartvelo europeizacija. Tyrimo tikslas - išanalizuoti Sakartvelo europeizaciją ir Lietuvos vaidmenį joje. Darbo užduotys, skirtos baigiamojo darbo tikslui pasiekti, yra: • Aptarti europeizacijos konceptualizavimą. • Remiantis konceptualizavimu nustatyti europeizacijos kriterijus, kurie bus taikomi vertinant Sakartvelo atvejį. • Apibūdinti Sakartvelo ir Europos Sąjungos santykių istoriją ir raidą nuo 2014 iki 2020 m. • Apibrėžti, ką Europos Sąjunga padarė dėl Sakartvelo europeizacijos per Rytų partnerystę, kaip pagrindinę priemonę. • Išanalizuoti Sakartvelo žmonių požiūrį į europinę integraciją. • Aptarti Lietuvos ir Sakartvelo santykius. • Nustatyti, kokį vaidmenį Sakartvelo europeizacijai turėjo Lietuva, kaip ES valstybė narė, ir įrodyti, kokiu mastu ji prisidėjo prie Sakartvelo europeizacijos. Pagrindiniai rezultatai parodė, kad Lietuva buvo atsidavusi ir tvirta Sakartvelo rėmėja europeizacijos kelyje 2014–2020 metais. Lietuva teikė paramą Sakartvelui visose srityse, kuriose pagalba buvo reikalinga, kad būtų laikomasi narystės ES reikalavimų, finansuodama ir organizuodama 89 projektus, pagal Vystomojo bendradarbiavimo ir demokratijos rėmimo programą, kurių vertė viršijo 1,1 mln. EUR. Bet, nors per šį laikotarpį Sakartvelas sugebėjo pasirašyti ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimą (AA), tapo Išsamios ir visapusiškos laisvos prekybos erdvės (DCFTA) nariu ir gavo galimybę Sakartvelo piliečiams laisvai judėti Šengeno zonoje, jis vis tiek šiuo laikotarpiu negalėjo tapti ES. Lietuva aktyviai stengėsi paremti Sakartvelą, dalintis savo pereinamojo laikotarpio patirtimi ir jos dalyvavimas buvo gana intensyvus, tačiau šios paramos rezultatas Sakartvelui nebuvo toks didelis ir reikšmingas, nes šalies demokratinis lygis vis dar išlieka žemas ir tebeišlieka daug sektorių, kuriuose Sakartvelui reikalinga plėtra, kad jis galėtų efektyviai europeizuotis. Todėl tik Sakartvelo vyriausybė gali nuspręsti, kokias kryptis ir pasirinkimus ji priima ir kaip protingai naudojasi šia svarbia patirtimi, kuria dalijasi šalis partnerė Lietuva.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/126260
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Politologijos katedra
Appears in Collections:2021 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

17
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

10
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.