Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/126220
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Vaštakaitė, Ieva
Supervisor: Rakutienė, Sima
Title: Europos Sąjungos ir Rusijos užsienio politikos kryptys dvišalio energetinio bendradarbiavimo kontekste: projekto Nord Stream 2 atvejis
Other Title: European Union and Russian foreign policies in the context of bilateral energy cooperation: the case of Nord Stream 2
Extent: 78 p.
Date: 11-Jan-2021
Keywords: Europos Sąjunga;Rusija;Užsienio ir energetikos politika;Nord Stream 2;European Union;Russia;Foreign and energy policy;Nord Stream 2
Abstract: Baigiamajame magistro darbe analizuojamas projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimas ES-Rusijos užsienio ir energetikos politikos kontekste. Tyrimo objektas - ES-Rusijos užsienio ir energetikos politikos perspektyvos. Tyrimo tikslas - išanalizuoti ES-Rusijos bendradarbiavimo energetikos srityje ir projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimo problematiką. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: palyginti neoklasikinio realizmo ir liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorines kryptis, aiškinančias ES ir Rusijos užsienio ir energetikos politikos perspektyvas bei prielaidas energetinio bendradarbiavimo vystymui; įvertinti bendrosios ES energetikos politikos kontekstą: vystymosi etapus, institucijų ir valstybių narių vaidmenį; paaiškinti, kokią įtaką ES bendroji energetikos politika turi energetiniam bendradarbiavimui su Rusija ir kitomis ne ES valstybėmis; išnagrinėti projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimą, atsižvelgiant į teisinius, politinius ir ekonominius aspektus; išanalizuoti ir palyginti ES ir trečiųjų valstybių požiūrį į NS2 įgyvendinimą, įvertinti galimas priežastis, dėl kurių susiformavo atitinkama pozicija. Tyrimo eigoje naudoti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, atvejo studija, dokumentų analizė, antrinė statistinių duomenų analizė, lyginamoji analizė ir interviu metodas. Atlikus tyrimą prieita prie išvadų, kuriomis remiantis galima teigti, kad Rusijos atveju energetinis bendradarbiavimas yra paremtas valstybės interesu ir geopolitiniais siekiais, o ES atveju – ekonominiais tikslais. Šiame kontekste abi pusės yra linkę kliautis pragmatinėmis nuostatomis. ES pasižymi ypač didele gamtinių dujų importo iš Rusijos priklausomybe, kurią projekto NS2 įgyvendinimas tik dar labiau sustiprintų. Dėl šios priežasties projekto kritikai pabrėžia politinį ir saugumo kontekstą, taip pat, NS2 nesuderinamumą su ES teise ir strateginiais ES energetikos tikslais. Projekto šalininkai pabrėžia ekonominę naudą, kuri NS2 įgyvendinimo kontekste yra linkusi nusverti daugelį kitų argumentų. Įgyvendinant projektą išryškėja 4 pagrindiniai veikėjai ir jų grupės: NS2 iniciatorės - Vokietija ir Rusija, projektą palaikančios ES šalys, NS2 kritikuojančios ES valstybės ir JAV. Pastebėta, kad ES šalys, turinčios kitų alternatyvų rusiškoms dujoms, NS2 vertina neutraliai arba priešiškai, o Vokietijos suinteresuotumas projekto įgyvendinimu remiasi dideliu priklausomumu nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos ir svarių alternatyvų neturėjimu.
The final Master‘s theses presents the analysis of implementation of the “Nord Stream 2“ project in the context of EU-Russia foreign and energy policies. Object - prospects of the EU-Russia foreign and energy policy. Aim of the study is to analyze issues regarding EU-Russia energy cooperation and implementation of “Nord Stream 2“ under certain circumstances. Research tasks are defined as following: to compare theories of neoclassical realism and liberal intergovernmentalism, explaining the perspectives of EU-Russia foreign and energy policy and the preconditions for energy cooperation; to assess the context of the EU's common energy policy: stages of development, role of the institutions and EU member states; to explain the impact of the EU's common energy policy on energy cooperation with Russia and other non-EU countries; to examine the implementation of the Nord Stream 2 project, taking into account legal, political and economic aspects; to analyze and compare attitudes of the EU and other countries towards the implementation of the NS2, in order to assess possible reasons for the respective position. The following methods have been chosen: scientific literature analysis, case study, document analysis, secondary statistic data analysis, comparative analysis and interview method. The study came to conclusion that Russia perceives energy cooperation as based on the state interest and geopolitical goals while the EU emphasizes economic objectives. In this context, both sides tend to rely on pragmatic attitudes. The EU is particularly dependent on natural gas imports from Russia and this dependence would increase after implementation of the NS2. For this reason, critics of the project emphasize political and security issues as well as incompatibility of the NS2 with the EU law and strategic energy objectives. Proponents of the project emphasize economic benefits, which in the context of implementing NS2 usually outweigh many other arguments. The case of NS2 highlights 4 main actors and their groups: initiators of the project (Germany and Russia), EU countries supporting the project, EU countries criticizing NS2 and the USA. It has been noted that EU countries having other alternatives to Russian gas declares neutral or adverse position towards NS2, while Germany’s interest in successful completion of the project is based on its high dependence on natural gas supply from Russia and lack of other significant alternatives.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/126220
Appears in Collections:2021 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

35
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

22
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons