Religious change after totalitarianism. Cultural trauma and the Inner Healing Movement in post-socialist Lithuania
Šioje disertacijoje analizuojama viena iš religinės kaitos trajektorijų, atsiradusių Lietuvoje po sovietinės totalitarinės sistemos žlugimo. Tyrimo objektas — taip vadinamas Vidinio išgydymo judėjimas. Šioje disertacijoje teigiama, kad šis reiškinys iškyla kaip atsakas į kultūrinę traumą, sukeltą sovietinio totalitarizmo. Disertacijoje atskleidžiama, kaip globalus Sekmininkiškosios krikščionybės judėjimas, Katalikų charizminio atsinaujinimo pavidalu, atmigruoja į Lietuvą. Tačiau netrikus pastarasis sumoduliuoja ir pakintą į vietinę, post-totalitaristinės visuomenės tikrovę labiau atitinkantį religinį reiškinį - Vidinio išgydymo judėjimą. Disertacijoje išsamiai paaiškinama kaip ir kodėl tai įvyksta ir kaip tai reikia suprasti žvelgiant antropologiniu žvilgsniu. Be to, atskleidžiamos religinės kaitos paralelės, su kai kuriomis postkolonijinėmis visuomenėmis. Mat visas jas vienija trauminės totalitarizmo patirtys, kurių pasekoje visuomenė ieško “gyjimo” ir semiasi jo savo vietinės kultūros kloduose.
This dissertation focuses on one particular modality of religious change that emerged in Lithuania after the fall of Socialist totalitarianism. The object of this dissertation is religious change towards religious healing movement called the “Inner Healing Movement”. The movement is the vernacular modulation from the global Pentecostal Christianity. The central thesis of this dissertation is that Socialist totalitarianism produces in society cultural trauma. After the fall of Socialism society seeks to recover, thus cultural trauma triggers the emergence of religious healing movements, such as the Inner Healing Movement in Lithuania. That is exactly the cause of above mentioned modulation. Moreover, this dissertation hints at the parallels of religious change between post-socialist and postcolonial societies as both share similar experiences of totalitarianism and its traumatic consequences.