Ar ikivedybinė sutartis sudaryta prieš bažnytinę santuoką yra galiojanti?

Abstract

Šio darbo tikslas – išanalizuoti civilinės ir bažnytinės teisės normas, susijusias su santuokos sudarymo ir galiojimo ypatumais, bei atsakyti į pagrindinį darbe keliamą klausimą – ar ikivedybinė sutartis sudaryta prieš bažnytinę santuoką yra laikoma galiojančia. Šio darbo objektas – bažnytinės ir civilinės santuokos sudarymo sąlygos bei ikivedybinės sutarties kaip sąlygos pripažinti santuoką negaliojančia taikymo galimybės. Išanalizavus įvairius šaltinius atskleista, kad bažnytinėje (kanonų) teisėje pagrindinės santuokos sudarymo sąlygos savo prigimtimi sutampa su Civiliniame kodekse nustatytomis sąlygomis, tačiau bažnytinėje teisėje jų yra daugiau, o jos didžiąja dalimi yra susijusios su tikėjimo ypatumais. Civiline tvarka nustatytos santuokos nutraukimo procedūros Bažnyčia nepripažįsta, tačiau tai nelaikytina žmogaus teisių pažeidimu, kadangi teismų praktika formuoja nuostatą, kad žmonės tuokdamiesi Bažnyčioje savanoriškai pasirenka, kad jų santykius reglamentuotų tiek civilinės, tiek bažnytinės teisės normos. Darbe analizuojamos vedybų sutarties pagrindinė paskirtis yra reguliuoti sutuoktinių turtines teises ir pareigas nuo santuokos sudarymo momento, nustatyti esamo arba būsimo turto teisinį rėžimą, su tokio turto tvarkymu susijusias pareigas bei tokio turto padalijimo tvarką. Vedybinės sutartys yra skirstomos į ikivedybines ir povedybines. Ikivedybinė sutartis sudaryta prieš bažnytinę santuoką yra laikoma pasirašyta nuo to momento kai pasirašoma notaro biure, o galiojančia nuo to momento kai patvirtinimas apie santuoką yra įrašomas civilinės metrikacijos biure, o tokios sutarties pasirašymas sukelia civilines pasekmes. Bažnyčia, remdamasi kanonų teise ir savo mokymu ikivedybinę sutarti laiko kliūtimi sudaryti santuoką, kadangi tokia sutartis savo prigimtimi sprendžia turto padalijimo klausimą skyrybų atveju, o skyrybos pagal bažnyčios mokymą nėra galimos.

The purpose of my thesis is to analyze does a prenuptial agreement concluded before church marriage is valid. The right to marry is one of the many human rights that are enshrined in both international and national law. The issue of the validity of the norms of ecclesiastical and civil law and their connection has been relevant in various historical periods, but even today a number of questions arise regarding the conclusion, termination and application of the norms of ecclesiastical and civil marriage. The differences between the norms of ecclesiastical and civil law governing the conclusion and dissolution of marriage determine the relevance of the subject under consideration. The aim of this work is to analyze the norms of civil and canon law related to the peculiarities of marriage and divorce, which are not recognized by ecclesiastical law, and to answer the main question raised in the work - whether a premarital contract concluded before ecclesiastical marriage is considered valid. The object of this work is the conditions of ecclesiastical and civil marriage and the possibility of applying a prenuptial agreement as a condition for annulling a marriage. In order to reveal the topic of the work, the following tasks were chosen: To reveal the content of the right to marry in the ecclesiastical and civil law aspect; To examine the differences between canon law and civil law norms governing marriage, determining which civil law norms the church does not recognize; To review the main conditions for marriage in civil and ecclesiastical law; To examine the relationship between the annulment of a church marriage and the dissolution of a civil marriage; To reveal the concept and meaning of a marriage contract; Disclosure or a prenuptial agreement (prenuptial agreement) entered into before the conclusion of a church marriage can be considered valid.