Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/108424
Type of publication: master thesis
Field of Science: Biologija / Biology (N010)
Author(s): Kazakevičienė, Gabija
Supervisor: Griciuvienė, Loreta
Title: Europinio šerno (Sus scrofa) populiacinė-genetinė struktūra Lietuvoje prieš afrikinio kiaulių maro protrūkį
Other Title: Population-genetic structure of the European boar (Sus scrofa) before the outbreak of African swine fever
Extent: 39 p.
Date: 23-Jun-2020
Keywords: Šernas;Wild boar;Mikrosatelitiniai žymenys;Microsatellite markers;Afrikinis kiaulių maras;African swine fever
Abstract: Šio darbo metu buvo įvertinta Lietuvos šernų (Sus scrofa) populiacijos genetinė įvairovė ir struktūra panaudojant 16 mikrosatelitinių žymenų. Iš viso tyrimui surinkti 76 šernų mėginiai iš Utenos, Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių. Bendras Lietuvos šernų populiacijos nustatytas vidutinis alelių skaičius (Na) pagal visus tirtus lokusus buvo 4,511, tikėtino heterozigotiškumo (He) vertė 0,611, o stebėtino (Ho) – 0,624, aptikti 34 privatūs aleliai. Mažiausias genetinis atstumas nustatytas tarp Utenos ir Vilniaus apskričių populiacijų (0,090), o didžiausias tarp Vilniaus ir Kauno apskričių subpopuliacijų (0,939). Mažiausias genetinis panašumas nustatytas tarp Kauno ir Alytaus apskričių subpopuliacijų (0,063), o didžiausias tarp Panevėžio ir Tauragės apskričių subpopuliacijų (0,379). Naudojant principinių koordinačių metodą (PCO) nustatyta, kad mažiausiai nutolusios yra Klaipėdos ir Marijampolės apskričių subpopuliacijos, bei Alytaus ir Vilniaus apskričių subpopuliacijos. Savo genetine struktūra labiausiai išsiskyrė Tauragės apskrities subpopuliacija. Populiacijos struktūros analizė parodė optimalų K subpopuliacijų skaičių, kuris paaiškino, kad šernų subpopuliacijas galima padalyti į dvi genetines grupes (K = 2). Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog Lietuvos šernų populiacija prieš AKM protrūkį pasižymėjo aukšta vidupopuliacine įvairove bei homogeniškumu.
During this work, the genetic diversity and structure of the Lithuanian boar (Sus scrofa) population were evaluated using 16 microsatellite markers. In total, 76 samples were used for the study, collected from different places in Lithuania: Utena, Vilnius, Alytus, Marijampolė, Kaunas, Tuargė, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. The total average number of alleles (Na) determined by the Lithuanian boar population according to all studied loci was 4,511, expected heterozygosity (He) 0,611, observed heterozygosity (Ho) 0,624, 34 private alleles. The least genetic distance was found between Utena and Vilnius (0,090), the highest between Vilnius and Kaunas (0,939). The least genetic identity was found between Kaunas and Alytus (0,063), the highest between Panevėžys and Tauragė (0,379). Using the PCO method, it was determined that the subpopulations of Klaipėda and Marijampolė and the subpopulations of Alytus and Vilnius are the least distant. The subpopulation of Tauragė stood out the most in terms of its genetic structure. Population structure analysis showed an optimal number of K subpopulations, which explained that wild boar subpopulations can be divided into two genetic groups (K = 2). The results obtained during the study revealed that the Lithuanian boar population before the outbreak of ASF was characterized by high intrapopulation diversity and homogeneity.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/108424
Appears in Collections:2020 m. (GMF mag.)

Files in This Item:
gabija_kazakeviciene_md.pdf984.11 kBAdobe PDF   Until 2025-06-23View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.