| Abstract: | Baigiamajame istorijos bakalauro darbe yra analizuojama Hanzos sąjungos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės prekybinė partnerystė XV a. Tyrimas atskleidė, jog dėl prekybinių interesų Vakarų Europą ir Hanza nuo pat seniausių laikų domino Lietuva. Hanzos prekybinės sąjungos vardas buvo kilęs iš Šiaurės Vokietijoje paplitusio dialekto, kuriame ši organizacija ir užgimė. Ilgainiui ji savo veiklą išplėtė ir padedama kitų veiksnių: skandinavų apsikrikštijimo, vokiečių kėlimosi į Rytus, Baltijos jūros regiono integracijos ir kitų veiksnių. Ji laisvuosius Vokietijos miestus sujungė bendru tikslu – prekyba. Krečiama socialinių neramumų bei spaudžiama priešiškai nusiteikusių danų ir anglų. Hanza XV amžiuje pasiekė savo galios viršūnę. Ji savo įtakos sferoje ir prekybiniame areale laikė visą šiaurinę Europos dalį, į kurią įėjo ir Lietuva. Pagrindiniai Hanzos prekybos partneriai atsirado Londone, Briugėje, Bergene, Didžiajame Naugarde. Tarp prekybinių partnerių atsirado ir Lietuva. Šiai organizacijai besidomint LDK prekybinėmis galimybėmis, Kaune buvo įkurta Hanzos kontora.
LDK ir Hanzos prekybinė partnerystė XV amžiuje turėjo daug pasekmių Lietuvos vystymuisi. Baigiamasis darbas atskleidžia, jog bevystant prekybiniams ryšiams su Hanza LDK išsiplėtojo ryškus infrastruktūros tinklas. Pagrindinę LDK infrastruktūros dalį sudarė vandens keliai. Lietuvoje XV amžiuje laivyba buvo išvystyta gana gerai. Nors ir laivyba buvo pavojinga, bet tai išliko patogiausiu ir greičiausiu būdu, eksportuoti ir importuoti didelius prekių kiekius. Ilgainiui jūrų susisiekimą, kai prekės buvo plukdomos Nemunu į Baltijos jūrą,, pakeitė saugesnis kelias upėmis ir iškastais kanalais bei šliuzais, kuriais buvo galima pasiekti Karaliaučių ir iš ten - Dancigą. Taipogi, išliko svarbus ir sausumos kelių aspektas, kuris jungdavo LDK pietus su Lenkijos Karalyste. Svarbiu infrastruktūros aspektu būtų galima laikyti Hanzos kontoras, kurios gelbėdavo užsieniečiams prekeiviams. Tokia kontora buvo ir Kauno mieste. Šalia infrastruktūros, ėjo ir teisinė prekybos bazė – taikos ir sutartys užtikrinusios laisvą ir netrukdomą prekybą: Salyno taika, leido lietuvių pirkliams laisvai verstis prekybą ordino teritorijoje, nemokėti muitų. Torunės taika leido laisvai keliauti Vokiečių Ordino žemėmis. Melno taikos prekybinis punktas buvo paremtas Salyno sutartimi. Na, o Nešavos prekybinė sutartis suteikė „liber transitus“ teisę, kuri užtikrino visiems - ir Hanzos ir LDK laisvu judėjimą ir jūra ir vandeniu, bei galimybę verstis prekyba.
LDK ir Hanzos prekybinė partnerystė leido vystytis prekybai ir merkantilizmui. Pagrindinė prekės, kurias eksportuodavo Lietuva, buvo gamtos gėrybės – apdirbta arba ne mediena, pelenai, vaškas, medus, grūdai. Tuo metu daugiausiai lietuviai importuodavo prabangos prekes, audinius, druską. Siekiant kontroliuoti prekybą, būdavo paskiriami muitai, kurių rinkimu rūpinosi muitininkai. Muitai įnešdavo svarią dalį į LDK iždą. Tiek Lietuvos, tiek ir Hanzos prekeiviams vykdant bendrą prekybą iškildavo vaidai, nesutarimai. Tai dažniausiai būdavo piniginės arba su prekių kokybe ir pristatymu susijusios problemos. Šių skundų paplitimas buvo matomas per visą XV amžių. Skundai ir vaidai būdavo išsprendžiami gana taikiai – teismuose, arba su įtakingo žmogaus parama ir būdavo apsieinama be tolesnių problemų.
The final bachelor's thesis analyzes the trade partnership between the Hanseatic League and the Grand Duchy of Lithuania in the 15th century. The research revealed that due to trade interests, Western Europe and the Hanseatic League have been interested in Lithuania since ancient times. The name of the Hanseatic Trade Union came from the dialect common in northern Germany, in which the organization was born. Over time, it has expanded its activities with the help of other factors: the baptism of the Scandinavians, the rise of the Germans to the East, the integration of the Baltic Sea region and other factors. It united free German cities for a common purpose - trade. Social unrest is raging and hostile Danes and English are pressured. The Hanseatic League reached its peak of power in the 15th century. In its sphere of influence and trade area, it considered the entire northern part of Europe, which also included Lithuania. The main trade partners of the Hanseatic League appeared in London, Bruges, Bergen, and Greater Novgorod. Lithuania also emerged as a trading partner. When this organization was interested in the trade opportunities of the GDL, a Hanseatic office was established in Kaunas.
The trade partnership between the Grand Duchy of Lithuania and the Hanseatic League in the 15th century had many consequences for the development of Lithuania. The final work reveals that with the development of trade relations with the Hanseatic League, the GDL has developed a bright infrastructure network. The main part of the GDL infrastructure was waterways. In Lithuania in the 15th century, shipping was developed quite well. Although shipping was dangerous, it remained the most convenient and fastest way to export and import large quantities of goods. Eventually, maritime transport, when goods were transported by the Nemunas to the Baltic Sea, was replaced by a safer road with rivers and excavated canals and locks, which could reach Königsberg and from there to Danzig. Also, an important aspect of land roads remained, which connected the south of the GDL with the Kingdom of Poland. An important aspect of the infrastructure could be considered the Hanseatic office, which rescued foreign merchants. There was such an office in Kaunas. Alongside the infrastructure, there was also a legal basis for trade - peace and treaties ensured free and unhindered trade: the peace of the Salynas allowed Lithuanian merchants to trade freely in the territory of the Order, not to pay customs duties. The peace of Torun allowed free travel through the lands of the German Order. Melnopeace treaty trade points were based on the Salynas treaty. the Nessau trade agreement granted the right of "liber transitus", which guaranteed everyone - both the free movement of the Hanseatic League and the GDL, both by sea and water, and the opportunity to engage in trade. not to pay duties. The peace of Torun allowed free travel through the lands of the German Order. The Black Peace Trade Point was based on the Archipelago Treaty. Well, the Nashava trade agreement granted the right of "liber transitus", which guaranteed everyone - both the free movement of the Hanseatic League and the GDL, both by sea and water, and the opportunity to engage in trade.
The trade partnership between the Grand Duchy of Lithuania and the Hanseatic League allowed the development of trade and mercantilism. The main goods exported by Lithuania were natural goods - processed or not wood, ash, wax, honey, grain. At that time, Lithuanians mostly imported luxury goods, fabrics and salt. In order to control trade, customs duties were levied and collected by the customs authorities. Customs duties contributed a significant part to the Treasury of the Grand Duchy of Lithuania. Both Lithuanian and Hanseatic merchants had disputes and disagreements during the joint trade. These were mostly monetary or problems related to the quality and delivery of goods. The prevalence of these complaints was visible throughout the 15th century. Complaints and disputes were resolved fairly peacefully - in the courts, or with the support of an influential person, and were resolved without further problems. |
