Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/108329
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Narkevičiūtė, Skaistvilė
Supervisor: Venclauskas, Linas
Title: Jonavos žydų gelbėjimas 1941-1945m.
Other Title: The Rescue of Jonava’s Jews in 1941-1945.
Extent: 50 p.
Date: 22-Jun-2020
Keywords: Jonava;Jews rescue;Holokaustas;Žydų gelbėjimas;Holocaust
Abstract: Rašant apie žydų gelbėjimą, dažniausiai pasakojamos istorijos aprašant asmenis, kurie gelbėjo – slėpė žydus nuo Holokausto. Šiame darbe apimta platesnė tema ir pateikti įvairūs išsigelbėjimo atvejai. Pirmiausia pristatomos kelios šeimos, kurios lemtingu momentu slėpė žydų šeimas Jonavos valsčiaus teritorijoje. Kita, nemažiau svarbi žydų grupė, ta, kuri pirmosiomis karo dienomis pasitraukė gilyn į Rusiją – šie asmenys iš dalies patys gelbėjosi, bet nuvykus į karo užnugarį jų ten niekas nelaukė. Jauni vyrai, kurie galėjo būti parama šeimai, buvo mobilizuoti į kariuomenę, kur daugelis žuvo. Likusios moterys su vaikais bandė gelbėtis įvairiausių darbų ir dažnai tik dėl aplinkinių geranoriškos pagalbos joms pavykdavo išgyventi. Galima prakalbinti tuos, kurie sugrįžo po karo, o tų kurie žuvo pasitraukimo metu ar esant evakuacijoje jokiuose sąrašuose nerasime. Didelis iššūkis buvo ir tiems, kurie nespėjo pasitraukti į Rusijos gilumą. Besislapstantys čia Lietuvoje, papuolė į Kauno ar kitus getus. Jie visą karo laikotarpį turėjo ieškoti būdų, kaip išgyventi. Net esant getų teritorijoje sudarinėjo sandėrius su sargybiniais, kurie leisdavo parsinešti maisto ir nepamatydavo kur jų slėptuvės. Tik esantys laisvėje seni ar nauji pažįstami galėjo suorganizuoti vaikų paėmimą iš geto ir atidavimą globėjams. Daugelis žinojo, jog atiduodami nepažįstamiems savo kūdikius juos mato paskutinį kartą, bet tai buvo vienintelė galimybė bent kažkam iš šeimos likti gyviems. Išgyventi karo laikotarpį visai šeimai buvo beveik neįmanoma, bet buvo ir tokių šeimų, kurios išliko pabėgdamos iš vėliau naikinamo Kauno geto. Be atsitiktinių asmenų pagalbos, kuriuos menkai pažinojo, tai būtų neįmanoma. Nors laikas daugelį gelbėtojų ar prisidėjusių prie šių akcijų ištrynė iš atminties, fiksavimas gyvų liudijimų, nors ir ne su pilnais duomenimis, nes dėl amžiaus ne viskas prisimenama – labai svarbus indėlis į mūsų istoriją. Taip fiksuojama istorija, atskleidžia vis naujus Holokausto faktus. Kiekvienais metais prarandame nemažai gyvų liudininkų, kurie išgyveno tą sunkų laikotarpį. Šie asmenys gyvena skirtinguose pasaulio vietose, todėl atrastas naujas kraštietis yra neatsietinai svarbus, pildant Jonavos istorijos spragas.  
Writing about the rescue of Jews usually tells stories describing the people who rescued and hid Jews from the Holocaust. In this work, I wanted to cover a broader topic and present various cases of salvation. First of all, several families are presented who hid Jewish families in the territory of Jonava parish at a crucial moment. Another important group of Jews who went deep into Russia in the first days of the war, some of them rescued themselves, but when they went to the back of the war, no one was waiting for them there. Young men who could be supportive of the family were mobilizing the army and more than one was killed there. The remaining women with children tried to survive working in all sorts of jobs and often only with the benevolent help of those around them managed to survive. We can talk about those who returned after the war, and those who died during the withdrawal or during the evacuation we will not find in any of the lists. It was also a big challenge for those who did not manage to retreat into the depths of Russia. Those who hid here in Lithuania ended up in Kaunas or other ghettos. They had to look for ways to survive throughout the war. Even in the territory of the ghettos, they made deals with the guards, who allowed them to bring food and pretend to did not see where their hiding places were. Only those in freedom, old or new acquaintances, could arrange for children to be taken from the ghetto and surrendered to guardians. Many knew that when they give their babies to strangers, it`s the last time they`re seeing them, but that was the only chance for at least someone in the family to stay alive. It was almost impossible for the whole family to survive the whole war period, but there were also such families who later escaped after the destruction of the Kaunas ghetto and that way survived. Without the help of random individuals they knew it would be impossible. While time has erased the memory of many rescuers or contributors to these actions, capturing live albeit even in incomplete metrics is a very important contribution to our history. Recording history reveals ever new facts about the Holocaust. Every year, we lose a number of living witnesses who went through that difficult period. These persons are scattered all over the world, therefore the discovery of a new countryman seemed inseparably important in filling the gaps in the history of Jonava.  
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/108329
Appears in Collections:2020 m. (HMF bak.)

Files in This Item:
skaistvile_narkeviciute_bd.pdf1.05 MBAdobe PDF   Until 2025-06-22View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

78
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

40
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.