Naminių šunų užsikrėtimas uodų ir erkių platinamais patogenais Lietuvoje
Uodai ir erkės yra pagrindiniai infekcinių ligų sukėlėjų pernešėjai (vektoriai) visame pasaulyje. Nustatyta, kad dėl klimato šiltėjimo, besikeičiančių aplinkos sąlygų, gyvūnų populiacijos dinamikos infekcinės ligos sparčiai plinta į naujas geografines teritorijas. Magistrinio darbo tikslas – panaudojant molekulinius DNR analizės metodus įvertinti naminių šunų užsikrėtimą uodų ir erkių platinamais patogenais. Tyrimo tikslui pasiekti iš 7 skirtingų Lietuvos veterinarijos klinikų 2016–2 019 m. buvo surinkti šunų kraujo mėginiai. Molekuliniams patogenų tyrimams buvo atrinkti 100 šunų kraujo mėginių. Uodų pernešamų D. repens mikrofiliarijų DNR buvo aptikta 23 % šunų kraujo mėginių. Atlikus D. repens COI geno sekų analizę buvo identifikuoti du haplotipai, nustatytas 99– 100 % panašumas tarp tirtų sekų ir su Genų Banko sekomis iš Italijos ir Slovakijos. Atlikus dauginę tikro laiko PGR buvo nustatytas 35 % šunų užsikrėtimas A. phagocytophilum, 19 % Borrelia spp. ir 81 % Babesia spp. patogenais. A. phagocytophilum msp4 geno filogenetinė sekų analizė parodė 100 % tirtų sekų panašumą su kitų šalių sekomis iš Genų Banko. Atlikus Babesia spp. 18S rRNR geno sekų analizę identifikuotos trys skirtingos B. canis padermės. Tyrimo metu buvo identifikuotos skirtingų patogenų koinfekcijos. Daugiausia koinfekcijų nustatyta tarp A. phagocytophilum ir Babesia spp. – 15 mėginių, A. phagocytophilum koinfekcija su Borrelia spp. nustatyta 6 šunų kraujo mėginiuose, Borrelia spp. koinfekcija su Babesia spp. – 3 mėginiuose, trijų patogenų A. phagocytophilum, Borrelia spp. ir Babesia spp. koinfekcija nustatyta 11 mėginių. Identifikuotos visų trijų erkių pernešamų patogenų koinfekcijos su D. repens, iš kurių dažniausiai nustatyta D. repens ir Babesia spp. patogenų koinfekcija. Šio tyrimo rezultatai parodė didelį Lietuvos naminių šunų užsikrėtimą uodų ir erkių pernešamais patogenais bei daugybines šių patogenų koinfekcijas. Siekiant įvertinti šių patogenų geografinį pasiskirstymą šalyje ir poveikį šunims būtini tolimesni tyrimai, kurie ateityje padėtų pritaikyti efektyvius vektorių pernešamų ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydimo metodus.
During the past decade, vector-borne diseases (VBD) have been continuously spreading in Europe, including Lithuania. VBD are caused by bacteria, parasites or viruses transmitted by the bite of hematophagous arthropods (mainly ticks and mosquitoes). Canine vector-borne diseases (CVBD) are a growing global threat. Global warming, simplification of the rules for traveling with animal companions provide ideal conditions for the circulation and spreading of vector-borne pathogens in non-endemic geographical regions. The aim of the present study was to investigate the prevalence and co-infection of mosquito and tick-borne pathogens in domestic dogs using molecular DNA analysis methods. Blood samples were collected from dogs presented at different veterinary clinics in six regions of Lithuania. A total of 100 blood samples from dogs were screened for the presence of tick-borne pathogens A. phagocytophilum, Borrelia spp., Babesia canis and mosquito-borne pathogens Dirofilaria spp. Results of PCR analysis demonstrated the presence of Dirofilaria repens in 23.0 %, A. phagocytophilum in 35.0 %, Babesia spp. in 81.0 % and Borrelia spp. in 19.0 % of examined dogs. Sequence analysis of the partial msp4 gene of A. phagocytophilum showed that analysed sequences were 100 % identical to each other and to the corresponding sequences deposited in the GenBank database. B. canis was identified based on amplifications of partial 18S rRNA. The sequence analysis of the partial COI gene of D. repens showed two different strains among analysed samples, which were 99-100 % identical to the corresponding D. repens sequences deposited in GenBank. Double, triple or even quadruple co-infections were detected. The present study is the first investigation of multiply vector-borne pathogens in dogs from Lithuania using molecular detection methods. Our findings demonstrate high infection rate of vector-borne pathogens in dogs and suggest that co-infections with anaplasmosis, borreliosis, babesiosis, and dirofilariosis in dogs in Lithuania are expected. Our findings show necessary further investigation to evaluate prevalence of vector borne infections in dogs in Lithuania using modern effective diagnostic methods which will allow effective treatment of diseases.