Tarptautiniai architektūros konkursai Kaune 2016-2017 m. : Komunikacijos analizė. Mokslo salos atvejis

Abstract

Šiame bakalauro darbe tiriama tarptautinių architektūros konkursų komunikacija su visuomene, aptariant visuomenės įsitraukimą, spręndžiant aktualius klausimus, susijusius su viešos erdvės kraštovaizdžio kitimu. Siekiant kiek išsamiau išanalizuoti architektūrinių konkursų komunikacijos ypatumus ir visuomenes įsitraukimą į vykdomų procesų eigą, tyrimui pasirinkta atlikti konkretaus atvejo analizę. Bakalauro darbe analizuojamas 2016 m. paskelbtas „Mokslo salos“ viešasis architektūros konkursas ir jo informacijos viešinimas visuomenei. Darbo objektas. Tarptautinio architektūros konkuro Kaune „Mokslo sala“ komunikacija su visuomene, aptariant svarbius klausimus, besikeičiant viešosios erdvės vaizdui. Darbo tikslas. Ištirti „Mokslo salos“ konkurso pasirinktus komunikacijos kanalus, aptarti suteiktą informaciją apie projektą, išskirti visuomenės interesus ir nuomonę apie viešą architektūros tematika vykdomą konkursą. Tam, kad būtų pasiektas darbo tikslas, atlikta literatūros apžvalga. Šioje darbo dalyje aptariama bendra architektūros konkursų samprata, jų rūšys ir struktūra. Aprašomas architektūros ryšys su komunikacija ir visuomenės įsitraukimas į viešosios erdvės pokyčių eigą, pasitelkiant du konkrečius Kauno miesto viešus architektūrinius konkursus: M.K.Čiurlionio koncertų centro ir Kėdainių tilto konkurso komunikacijos ypatymus su visuomene. Taip pat atliktas ir tyrimas. Siekiant ištirti konkretaus tarptautinio konkurso „Mokslo sala“ komunikacijos su visuomene atvejį, atlikta kokybinė atvejo analizė, pateikiamas vertinimas. Siekiant geriau suprasti pasirinkto atvejo komunikaciją, atlikti pusiau struktūruoti interviu – ekspertiniai vertinimai – su jaunu architektu Edgaru Janutauskau ir komunikacijos specialiste Kristina Ižganaityte. Analitinėje darbo dalyje atlikta pasirinkto atvejo komunikacijos analizė parodė, kad projektas „Mokslo sala“ informuoti visuomenę stengėsi keletą mėnesių prieš konkurso paskelbimą ir sklandžiai tą tęsia dabar, ruošiantis statyboms. Buvo surengti du vieši projekto pristatymai, kurių metu miesto gyventojai ir svečiai buvo supažindinami iš arčiau su konkurso dalyvių darbais, o kiek vėliau jau su laimėtojų projekto maketu. Pagrindinis komunikacijos kanalas išliko žiniasklaida, tačiau komunikacija buvo tik iš organizatorių pusės, visuomenei suteikus galimybę išreikšti savo nuomonę tik komentarų skiltyse po straipsniais ar po pranešimais „Facebook“ soc. platformoje. Vertinant „Mokslo salos“ atvejį, pasitelktas Lietuvos Architektūros įstatymas – trečio straipsnio šeštas punktas apie visuomenės informavimą ir nuomonės išklausymą. Galima teigti, jog „Mokslo salos“ konkursas informavo visuomenę apie būsimus konkurso procesus, tačiau be galimybės įsitraukti į klausimų sprendimą. Tam pritaria ir struktūruoto interviu metu kalbinti ekspertai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kad Lietuvoje vykdomi tarptautiniai architektūros konkursai dažniausiai vykdo komunikaciją su visuomene pasitelkę žiniasklaidos priemones, taip suteikdami svarbią informaciją miesto gyventojams. Pagal priimtus Lietuvos Respublikos Architektų įstatymus apie visuomenės dalyvavimą viešuose konkursuose, pasirinktas atvejis – „Mokslo sala“ konkursas – nesuteikia galimybės visuomenei įsitraukti sprendžiant viešosios erdvės pokyčių klausimus.