Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/108274
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Janutauskaitė, Monika
Supervisor: Tutlytė, Juratė
Title: Tarptautiniai architektūros konkursai Kaune 2016-2017 m. : Komunikacijos analizė. Mokslo salos atvejis
Other Title: International arcchitectural competitions in Kaunas 2016-2017 m. : comunication analysis. The case of the Science Island
Extent: 54 p.
Date: 22-Jun-2020
Keywords: Architektūra;Architecture;Komunikacija;Konkursai;Communication;Competition
Abstract: Šiame bakalauro darbe tiriama tarptautinių architektūros konkursų komunikacija su visuomene, aptariant visuomenės įsitraukimą, spręndžiant aktualius klausimus, susijusius su viešos erdvės kraštovaizdžio kitimu. Siekiant kiek išsamiau išanalizuoti architektūrinių konkursų komunikacijos ypatumus ir visuomenes įsitraukimą į vykdomų procesų eigą, tyrimui pasirinkta atlikti konkretaus atvejo analizę. Bakalauro darbe analizuojamas 2016 m. paskelbtas „Mokslo salos“ viešasis architektūros konkursas ir jo informacijos viešinimas visuomenei. Darbo objektas. Tarptautinio architektūros konkuro Kaune „Mokslo sala“ komunikacija su visuomene, aptariant svarbius klausimus, besikeičiant viešosios erdvės vaizdui. Darbo tikslas. Ištirti „Mokslo salos“ konkurso pasirinktus komunikacijos kanalus, aptarti suteiktą informaciją apie projektą, išskirti visuomenės interesus ir nuomonę apie viešą architektūros tematika vykdomą konkursą. Tam, kad būtų pasiektas darbo tikslas, atlikta literatūros apžvalga. Šioje darbo dalyje aptariama bendra architektūros konkursų samprata, jų rūšys ir struktūra. Aprašomas architektūros ryšys su komunikacija ir visuomenės įsitraukimas į viešosios erdvės pokyčių eigą, pasitelkiant du konkrečius Kauno miesto viešus architektūrinius konkursus: M.K.Čiurlionio koncertų centro ir Kėdainių tilto konkurso komunikacijos ypatymus su visuomene. Taip pat atliktas ir tyrimas. Siekiant ištirti konkretaus tarptautinio konkurso „Mokslo sala“ komunikacijos su visuomene atvejį, atlikta kokybinė atvejo analizė, pateikiamas vertinimas. Siekiant geriau suprasti pasirinkto atvejo komunikaciją, atlikti pusiau struktūruoti interviu – ekspertiniai vertinimai – su jaunu architektu Edgaru Janutauskau ir komunikacijos specialiste Kristina Ižganaityte. Analitinėje darbo dalyje atlikta pasirinkto atvejo komunikacijos analizė parodė, kad projektas „Mokslo sala“ informuoti visuomenę stengėsi keletą mėnesių prieš konkurso paskelbimą ir sklandžiai tą tęsia dabar, ruošiantis statyboms. Buvo surengti du vieši projekto pristatymai, kurių metu miesto gyventojai ir svečiai buvo supažindinami iš arčiau su konkurso dalyvių darbais, o kiek vėliau jau su laimėtojų projekto maketu. Pagrindinis komunikacijos kanalas išliko žiniasklaida, tačiau komunikacija buvo tik iš organizatorių pusės, visuomenei suteikus galimybę išreikšti savo nuomonę tik komentarų skiltyse po straipsniais ar po pranešimais „Facebook“ soc. platformoje. Vertinant „Mokslo salos“ atvejį, pasitelktas Lietuvos Architektūros įstatymas – trečio straipsnio šeštas punktas apie visuomenės informavimą ir nuomonės išklausymą. Galima teigti, jog „Mokslo salos“ konkursas informavo visuomenę apie būsimus konkurso procesus, tačiau be galimybės įsitraukti į klausimų sprendimą. Tam pritaria ir struktūruoto interviu metu kalbinti ekspertai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kad Lietuvoje vykdomi tarptautiniai architektūros konkursai dažniausiai vykdo komunikaciją su visuomene pasitelkę žiniasklaidos priemones, taip suteikdami svarbią informaciją miesto gyventojams. Pagal priimtus Lietuvos Respublikos Architektų įstatymus apie visuomenės dalyvavimą viešuose konkursuose, pasirinktas atvejis – „Mokslo sala“ konkursas – nesuteikia galimybės visuomenei įsitraukti sprendžiant viešosios erdvės pokyčių klausimus.
This bachelor‘s thesis investigates the communication of international architectural contests with the society, discussing and involving the society in solving relevant issues related to the change of public space landscape. In order to analyze in more detail the peculiarities of the communication of architectural contests and the involvement of the society in the course of the ongoing processes, the analysis of the specific case was chosen- „Science island“ public contest of design announced in 2016 and the dissemination of information for the public. Main objective- the communication with society of the international architectural contest “Science island” in Kaunas, by accepting important issues in changing the image of public space. The aim- to investigate the chosen communication channels of “Science island”, by discussing given information about the project “Science island”, distinguishing the interests of society and opinion on public contests of architecture. To achieve the aim the literature review was used. In this part of thesis, the general concept of architectural contests, their types and structure were discussed. Describing the connection between architecture and communication and the involvement of society in the course of change in public space by using two specific public contests of architecture in the city of Kaunas: M.K. Čiurlionis Concert Center and the peculiarities of communication with the society of “Kėdainiai bridge” contest. The research was also made. In order to investigate the specific case of the international contest “Science island” communication, the qualitative analysis of the case is used, an assessment is provided. In order to better understand the communication of the selected case, structural interviews- expert assessments with young architect Edgaras Janutauskas and the specialist of communication Kristina Ižganaitytė are carried out. In the analytical part of thesis, the analysis of communication of the selected case showed that „ Science island“ has been trying to inform the public since the announcement of the contest and several months before that it is already preparing to start construction works. There were two public presentations of the project, acquainting the residents and guests of the city with the works of the participants of the contest, and a little later with the layout of the winners' project. The main channel of communication remained the media, but communication was only on the part of the organizers, giving the public the opportunity to express their opinion only in the comments sections after articles or after posts on Facebook social network. Assessing the case of the “Island of Science”, with the help of the Lithuanian Law on Architecture, the third article describes the sixth point about informing the public and hearing opinions. It can be said that the Science Island contest informed the society about the future contest processes, but without the opportunity to get involved in solving the issues. This is also supported by experts interviewed during the structured interview. At the end of the thesis, it can be concluded that although international contests of architecture in Lithuania most often communicate with the public through the media, thus providing important information to the city residents, according to the Law on Architects on society participation in public contests, specific case “Science Island ”contest, does not provide an opportunity for public participation in issues and decisions of public space change.  
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/108274
Appears in Collections:2020 m. (MF bak.)

Files in This Item:
monika_jautauskaite_bd.pdf1.36 MBAdobe PDF   Until 2025-06-22View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

29
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

10
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.