Teatro edukacija: lyginamoji mokyklų teatro praktikos analizė

Abstract

Teatras, tai nuo senovės Antikos laikų labiausiai vertinama kultūros vieta. Tačiau šiomis dienomis teatrai susiduria su daugeliu problemų. Viena iš jų pati didžiausia – auditorijos pasyvus požiūris. Tam, kad šis barjeras tarp suvokimo ir įsitraukimo būtų įveiktas reikia, kad švietimo įstaigos įsitrauktų į kultūrinį jaunų žmonių švietimą. Darbe analizuojama teatro edukacija: lyginamoji Kauno miesto gimnazijos ir Alytaus miesto gimnazijos praktika. Siekiant išanalizuoti, kokį poveikį teatro pamokos mokyklose daro moksleiviams, pasirinkti du objektai – Kauno Jono Jablonskio gimnazijos teatro ir Alytaus Jotvingių gimnazijos mokiniai. Šiems objektams išsikeltas tikslas – palyginti didžiojo Lietuvos miesto ir mažesniojo miesto gimnazijos mokinių neformalaus ugdymo teatro pamokas, atskleisti teatro kultūrinį poveikį ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti pamokų kokybę. Mokinių požiūriui atskleisti pasitelkiama kokybinė fokus grupės analizė, kuria siekiama išsiaiškinti teatro pamokų įtaka. Taip pat pasitelkta kokybinė interviu analizė su mokytojais, kuria siekiama sužinoti, kokios priemonės naudojamas ugdyti mokinius teatru. Remiantis išanalizuota teorine medžiaga, išsiaiškinta, kad teatro edukacija jaunajai publikai daro teigiamą poveikį. Taip atsiskleidė problemos kylančios iš šalies švietimo sistemos sudaromų programų ir valstybės finansavimo neformalaus ugdymo pamokoms. Šalyje į neformalaus ugdymo programas teatro dalykas įtrauktas tik 2001 metais, tai taip pat daro įtaką švietimo sistemos požiūriui. Kokybinis ir kiekybinis tyrimai atskleidė, kad mokiniai į teatro dalyką įsitraukia aktyviai, noriai dalyvauja pamokose, jaučia teigiamą teatro kultūrinį ir emocinį poveikį. Mokytojų interviu metu išryškėjo trūkstamas finansavimas savišvietai, priemonėms teatro pamokose.

Theater since the ages of Antics is one of the most valuable part of culture. Though now days theaters collide with many issues. One of them – the greatest one – the passive view of spectators. To over come this barrier between understanding and being part of the play there is a need for educational institutions to take part in the life of a young persons inlightment. In this thesis the practices of Kaunas city gymnasium and Alytus town gymnasium are analysed, the main subject of analysis is the education of theater. With the aim to analyse the effects of the theater lessons to the students, two objects of research were chosen: Kaunas Jonas Jablonskis gymnasium theater and Alytus Jotvingiai gymnasium students. There is an aim for these objects to compare big Lithuania city and smaller Lithuania town informal education theater lessons, to describe theater cultural effects and to provide recommendations on how it would be possible to improve the quality of the theater lessons. To show the view of students the Focus group was formed and analysed, with the aim to find the influence of theater on students. Also, the qualitative research analysis of interviews with teachers was made in order to find out what kind of tools and methods are used in theater education for students. In support of theoretical analysis, the result showed that theater education for the young generation audience gives positive effects. Together with that, the problems related to the educational programs combined by government and financial system for unformal education of Lithuania were uncovered. In the country unformal education programmes theater was included only by the year 2001. It affects the view of theatre education. The research shows, that students are active and happy to participate in theatre activities and lessons, feel positive theatre cultural and emotional effects. During the interviews with teachers the lack of financial support from government to self-education and theatre supplies was pointed out.