Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/108241
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Ulevičiūtė, Rūta
Supervisor: Petrikis, Titas
Title: Gyvai atliekamos muzikos padėtis šiuolaikinėje muzikos rinkoje
Other Title: The situation of live music in the contemporary music market
Extent: 49 p.
Date: 23-Jun-2020
Keywords: Gyvai atliekama muzika;Muzikos rinka;Live music;Music market
Abstract: Darbe siekiama išanalizuoti gyvai atliekamos muzikos padėtį visuomenėje. Todėl darbo objektas yra socioekonominių rodiklių įtaka gyvai atliekamos muzikos koncertų pasirinkimui. Tokia tema buvo pasirinkta, nes muzikos rinka pastaraisiais metais smarkiai keičiasi ir yra svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia vienokios ar kitokios muzikos vartojimą. Tikslui pasiekti buvo analizuojama susijusi literatūra ir atlikta anketinė uždaro tipo apklausa. Apklausą sudaro 11 klausimų, matuojančių socioekonominį respondentų kontekstą ir gyvos muzikos padėtį bendroje muzikos rinkoje. Gyvai atliekamos muzikos padėtis buvo matuojama per tris socioekonominius rodiklius, išskirtus pagal P. Bourdieu kapitalų teoriją: ekonominį, socialinį ir kultūrinį. Ekonominio kapitalo rodikliu buvo laikoma pinigų suma, kurią respondentas gali skirti koncerto bilietui įsigyti, socialinio kapitalo rodikliu - kaip dažnai respondentas stebi gyvos muzikos pasirodymus, kultūrinio - ką mieliau renkasi: gyvą muziką ar muzikos įrašus. Pagal šiuos rodiklius buvo iškeltos trys hipotezės, kurias patikrinti ir buvo siekiama tyrimu. Atlikus analizę buvo išsiaiškinta, jog duomenys paremia hipotezę H1 (jaunesnio amžiaus respondentai yra linkę išleisti daugiau pinigų koncertams). Todėl galima daryti išvadą, kad amžius lemia muzikos vartojimo įpročius ir gyvos muzikos svarba jaunesniems respondentams yra didesnė nei vyresniems. Duomenys taip pat paremia hipotezę H2 (respondentai, kurie yra labiau išsilavinę, yra labiau linkę rinktis gyvą muziką nei muzikos įrašus), todėl daroma išvada, kad išsilavinusių respondentų tarpe gyva muzika užima itin svarbią vietą. Hipotezė H3 (respondentai, gyvenantys mieste, į koncertus eina dažniau) nepasitvirtino - koncertų lankomumas nuo gyvenamosios vietos nepriklauso, todėl daroma išvada, kad gyvos muzikos padėtis visuomenėje nepriklauso nuo respondentų lokacijos. Išanalizavus literatūrą ir gavus tyrimo rezultatus galima teigti, kad gyvai atliekamos muzikos koncertai yra aktualūs ir reikalingi. Kapitalų teorija padeda aiškiai matuoti muzikos padėtį visuomenėje, todėl buvo išsiaiškinta, kaip socioekonominė situacija lemia gyvos muzikos padėtį visuomenėje ir muzikos rinkoje.
The work aim is to analyze live music status in society. Therefore, the object of the work is the impact of socio-economic indicators while trying to select live music concerts. This subject was chosen because of the changes in the music industry in the last few years and because it is really important to understand what determines the choice of music. To achieve this goal related literature was analyzed and a closed-ended questionnaire survey was conducted. The questionnaire is made out of eleven questions that measure the socio-economic context of respondents and live music status in the music industry. The status of live music was measured against three socio-economic indicators that were distinguished by P. Bourdieu capital theory: economic, social and cultural. The indicator of economic capital was considered the amount of money that respondents could allocate for the concert tickets, the indicator of social capital - how often does respondents attends live music performances, cultural indicator - what is his or her preferences, does he or she prefer live music performance or recorded music. According to these indicators, three hypotheses were raised, which were tested and sought by the questionnaire survey. The analysis revealed that the data supports hypothesis H1 (younger respondents tend to spend more money on the concerts). Therefore, a conclusion could be drawn that age determines music consumption habits and the importance of live music is greater for younger respondents rather than older respondents. Data also supports hypothesis H2 (respondents with a higher education degree tend to choose live music rather than music records, so a conclusion could be drawn that the importance of live music among the educated respondents occupies a crucial role. The hypothesis H3 was not confirmed( respondents living in urban attend concert more often) - the attendance of the concert does not depend on the place of residence, so the conclusion could be drawn that live music status in society does not depend on respondents location. After analyzing the literature and with the findings of the questionnaire survey it is safe to say that live music performances are relevant and needed. The theory of the capitals helps to measure the status of live music in a society, therefore, it was cleared up that socio-economic situation define live music status in society and music industry.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/108241
Appears in Collections:2020 m. (MF bak.)

Files in This Item:
ruta_uleviciute_bd.pdf846.26 kBAdobe PDF   Until 2025-06-23View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

17
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

1
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.