Kino kuratorystės reiškinys ir iššūkiai Lietuvos kino festivaliuose

Abstract

Kino kuratorystės terminas nėra plačiai naudojamas lietuvių kino industrijoje, taip pat ir lietuviškoje literatūroje. Nors kino kuratorystė kaip reiškinys kino industrijoje tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra aktyvus ir esminis kuriant kino festivalius, ši sąvoka vis dar yra retai vartojama. Tai daro įtaką bendram temos tyrinėjimui, tad bendras objekto aktualumas yra gana didelis. Šiame darbe bus telkiamasi į kino kuratorystės sąvokos išnagrinėjimą bei tai, kaip ši profesija yra aprašoma mokslinėje literatūroje. Toliau bus tiriami du respublikiniai, skirtingo profilio Lietuvos kino festivaliai: Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ bei žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Bus nagrinėjamos jų programos - kino kuratorystės rezultatas. Galiausiai, bus kalbamasi su šių dviejų festivalių atstovėmis: „Kino pavasario“ programos kuratore Mante Valiūnaite ir „Nepatogaus kino“ programos sudarytoja Dovile Grigaliūnaite. Jos pasidalins savo asmenine patirtimi apie kino kuratorystės procesą, specifiką ir iššūkius. Šiame darbe, remiantis moksline literatūra ir Lietuvos kino festivalių kuratorių M.Valiūnaitės ir D. Grigaliūnaitės asmeninėmis patirtimis, buvo išsiaiškintas kino festivalių kuratorystės kino festivaliuose reiškinys, iššūkiai, asmeninės kuratoriaus savybės ir jam reikalingos žinios. Buvo sužinota tai, kad kino festivalio kuratoriaus vizija ir festivalio tikslai sąveikauja tarpusavyje, taip pat, kad kuratoriui reikalingi geri komunikaciniai bei vadybiniai sugebėjimai ir jis turi išmanyti kiną, kultūrą, pasaulio ir visuomenės aktualijas; būti kūrybiškas, kad susidorotų su profesiniais iššūkiais. Buvo sužinota, jog Lietuvos kino festivalio sėkmė priklauso nuo kuratoriaus vizijos, kuratorinės strategijos, profesionalumo ir gebėjimo patenkinti auditorijos poreikius bei kurti pridėtinę vertę šalies ir pasaulio kultūrai. Šiuo darbu buvo prisidėta prie trūkstamų tyrimų apie kino festivalių kuratorystę ir suvokimo, kaip šis reiškinys atrodo Lietuvos kino festivalių atveju.