Pagalba mokiniams aktoriams tampant iš atlikėjų – kūrėjais (etiudas „Viskam (?) pasiruošus“ pagal Kazio Binkio pjesę „Kai atsarga daro gėdą“)

Abstract

Tyrimo problema. mokiniai teatro kūrybos procese dažniau vykdo tai, ką nurodo mokytojas, tačiau nekuria patys, elgiasi tik kaip mokytojo nurodymų vykdytojai, atlikėjai. Tyrimo klausimai. Kuo aktoriaus kūrėjo vaidmuo skiriasi nuo aktoriaus atlikėjo vaidmens? Kodėl tai reikšminga ugdomajame bei etiudo kūrimo procese? Kokios etiudo kūrimo sąlygos, metodai, kokie pedagoginio bendravimo ypatumai gali padėti mokiniams atsiskleisti kaip aktoriams kūrėjams? Tyrimo objektas. mokinio, kaip aktoriaus kūrėjo vaidmuo. Tyrimo tikslas. išsiaiškinti, koks kūrybos proceso sąlygos, vidinės ir išorinės aplinkybės, pedagogo bendravimas gali padėti mokiniams aktoriams atsiskleisti scenoje bei iš atlikėjų tapti kūrėjais. Tyrimo metodologija. mokslinės, psichologinės, pedagoginės, teatro literatūros analizė, proceso stebėjimas bei refleksijos, pokalbiai su mokinėmis, apklausos. Tyrimo rezultatai. Mokiniams tampant iš atlikėjų kūrėjais buvo reikšminga jų laisvė ir savarankiškumas kūrybiniame procese. Jis gimė mokiniams įgyjant daugiau suvokimo apie kuriamos situacijos kontekstą, pjesės siužetą bei veikėjus. Saugi aplinka bei teigiamos pedagogo nuostatos padėjo mokiniams atsiskleisti kaip aktoriams kūrėjams. Tikslingas veikimas scenoje, veikėjo uždavinių, viršuždavinių suvokimas, vidinio monologo kūrimas padėjo mokiniams sukurti visaverčius, prasmingus personažus bei nuoseklų sceninį veiksmą. Spontaniškas nuokrypis nuo sceninio veiksmo, taip pat – netikėtas etiudo kūrimo sąlygų pasikeitimas – leido atitolti nuo įprastų mąstymo modelių, pažvelgti į kūrinį naujai – veikti, kaip aktoriams kūrėjams. Išvados. Mokiniai peraugo atlikėjų vaidmenis ir pradėjo veikti kaip aktoriai kūrėjai palaipsniui atsirandant pjesės prasmių, veikėjų motyvų, jų mąstysenos, uždavinių suvokimui. Mokiniams įgyjant prasminį žinojimą, didėjo mokinių savarankiškumas, laisvumas kūrybiniame procese, o kuriami veikėjai bei situacijos įgavo prasminio tūrio, tikrumo, logikos ir sklandumo. Pasikeitus kūrybinio proceso sąlygoms – tekus etiudą perkelti į naują, vaizdo įrašo formatą bei kitą, šių dienų pandemijos, realybę – mokiniai gebėjo savo veikėjais komunikuoti naujas prasmes, transformuoti personažus, tuo pat išlaikant etiudo ir pjesės vientisumą bei logiką. Jų gebėjimas prisitaikyti prie situacijos, pakreipti kūrinį nauja linkme, tačiau išlaikyti veikėjų charakterius bei veiksmo logiką parodė mokinius turint gilų, aiškų suvokimą, jautrų personažų pajautimą ir gebėjimą ne tik atlikti tai, kas pasakyta ir surepetuota, tačiau ir kurti patiems – veikti kaip aktoriams kūrėjams.

Problem. Lack of actor creator initiative in the creative process was the main problem of this work. It was visible from the beginning of the creative process, as students were willing to participate as performers, executers, but not quite open for creating themselves. They were not being co-creators; instead, they were more open to doing what the teacher says they should do and not searching for themselves. The aim. To understand the students’ role as actor-creators and determine factors, helping them to engage in the creative process and to encourage them to open up to flow of creativity more willingly. Research questions. How can the concept of an actor creator be explained? How is it different, compared to the role of an actor performer? How does a performer become a (co) creator and what is the role of the teacher/director in helping student actors to become creators? What is the importance of student involvement while creating and play and how does a teacher encourage it? How does one become an actor-creator while creating a character? Why is spontaneity important while creating and performing a play? The methodology. Used empirical and scientific methods: observation, reflection, discussion, scientific and other literature analysis. The results (findings). It was important to encourage students’ involvement and participation, asking questions that reinforce students’ active thinking and imagination while also giving them a sense of responsibility for the play. A safe environment, teacher’s encouragement and support all play a role in helping students become actor creators. Deep understanding of the play’s context, plot and characters is the first and very important step while becoming an actor creator. A sense of purposeful, sensible action, as well as an inner monologue and deep understanding of the character’s needs and desires helps to create a full, meaningful character. Spontaneity and unexpected changes in the play’s plot and creative circumstances helps to revive one’s thinking and encourages to think as a creator instead of only as a performer. Conclusions. Students’ dedication and willingness to engage in the creative process, their responsibility and desire to do well on stage was transformed from an “executer” mindset to one of a creator as deep understanding of meaning, purpose and characters’ feelings and thoughts were established. As this understanding grew, students gained an ability to create actions and characters that were sensible, true, logical and fluent. Once the circumstances of the creative process unexpectedly changes, students were able to use this understanding and transform it to the new “reality” of the play and create a new meaning through their characters, which led them to acting as actor creators instead of only performing what is said without knowing why.