Skirtingų priešsėlių poveikis žieminių kviečių pasėliui
Paulauskienė, Greta |
Baigiamasis darbas apima 33 puslapius, turi 5 lenteles, 4 paveikslus ir 22 literatūros šaltinius. Bakalauro baigiamasis darbas buvo atliktas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Joniškėlio bandymų stotyje, Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, Joniškėlio kaime. Tyrimo tikslas. Ištirti skirtingų pupinių priešsėlių, poveikį žieminių kviečių piktžolėtumui ir derlingumui, taikant ekologinę žemdirbystės sistemą. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo tikslui pasiekti buvo įvertintas skirtingų pupinių priešsėlių poveikis: 1) žieminių kviečių piktžolėtumui bamblėjimo tarpsniu (piktžolių skaičiui ir rūšinei sudėčiai); 2) žieminių kviečių piktžolėtumui prieš derliaus nuėmimą (piktžolių skaičiui, sausųjų medžiagų masei ir rūšinei sudėčiai); 3) žieminių kviečių derlingumui ir produktyvumo elementams (produktyvių stiebų skaičiui, 1000 grūdų masei, grūdų skaičiui varpoje, vienos varpos grūdų masei). Tyrimo metodai. Žieminių kviečių pasėlio piktžolėtumui įvertinti, buvo skaičiuotas piktžolių kiekis ir įvertinta jų sausųjų medžiagų masė. Žieminių kviečių derlingumas įvertintas nukuliant laukelius mažagabaritiniu kombainu, derlius pasvertas ir perskaičiuotas t ha-1 į standartinio drėgnumo ir 100 proc. švarumo grūdus. Buvo ištirti keli produktyvumo elementai: produktyvių stiebų skaičius, 1000 grūdų masė, grūdų skaičius varpoje, vienos varpos grūdų masė. Tyrimo rezultatai. Įvertinus žieminių kviečių augintų po skirtingų priešsėlių piktžolėtumą bamblėjimo tarpsniu nustatyta, kad pasėliuose vyravo trumpaamžės piktžolės. Esmingai didesnis daugiamečių piktžolių skaičius nustatytas žieminiuose kviečiuose augusiuose po dobilų (6,5 karto) ir po liucernų (2,7 karto) priešsėlių, lyginant su žirnių priešsėliu. Prieš derliaus nuėmimą žieminiuose kviečiuose taip pat vyravo trumpaamžės piktžolės. Bendras daugiamečių piktžolių kiekis po skirtingų priešsėlių esmingai nesiskyrė, tačiau dirvinės usnies masė buvo esmingai didesnė po dobilų priešsėlio ir esmingai mažesnė po liucernos priešsėlio. Esmingai didesnė 1000 grūdų masė nustatyta po liucernų priešsėlio (2,4 proc.), o grūdų skaičius varpoje (atitinkamai 24,4 ir 23,2 proc.) ir vienos varpos grūdų masė (atitinkamai 21,3 ir 26,0 proc.) po dobilų ir liucernos priešsėlių, lyginant su žirnių prišsėliu. Žieminių kviečių derlingumas nustatytas esmingai (44,7 proc.) didesnis po liucernų priešsėlio. Raktiniai žodžiai: žieminiai kviečiai, priešsėliai, pupiniai augalai, pasėlio piktžolėtumas, žieminių kviečių derlingumas.
The final thesis consist of 33 pages, has 5 tables, 4 figures and 22 references. The final bachelors thesis was done at Joniškėlis test station of Lithuanian Center of Agriculture and Forestry in Joniškėlis village, Pasvalys district. Research aim. To investigate the effect of different legumes prie - crop on winter wheat weedness and yield, using ecological agriculture system. Objectives. In order to reach the purpose of the investigation, the effect of different legumes pre - crops was evaluated: 1) on the winter wheat weeds content during booting stage (weeds numbering and species); 2) on the winter wheat weeds content before harvest (weeds numbering, dry matter and species); 3) for winter wheat yield and productivity elements (number of productive stems, 1000 grain weight, the amount of grain in spik, one spik grain mass). Research methods. To assess the weed quality of the winter weed crop, weed content was calculated and their dry mass was estimated. The yield of winter wheat was evaluated by hasvesting the fields with small combine, the yield was weighted and converted to t ha-1 at the standart moisture and 100 per. purity grains. Several productivity elements were investigated: number of productive stems, 1000 grain weight, the amount of grain in spik, grain mass of one spik. The results of the investigation. After weed evaluation of winter wheat during booting stage after different legumes prie – crops, short – lived weeds predominated in the crop. Significantly higher number of perrenial weeds was found in winter wheat after clover (6,5 times) and after lucerne (2,7 times) ass compared to peas. Short – lived weeds also predominated in winter wheat before harvest. The total amount of perennial weeds did not differ significantly between different prie – crops but the weed mass was significantly higher after the clover prie – crop and significantly lower after lucerne pre – crop. Significantly higher 1000 grain mass was found after lucerne pre – crop (2,4 %), while the number of grain per spik (respectively 24,4 and 23,2 %) and the grain mass of one penis (respectively 21,3 and 26 %) after clover and lucerne pre – crop compared to the pea crop. Winter wheat yields were significantly higher (44,7 %) after lucerne pre – crop. Keywords: winter wheat, pre-crop, bean crops, crop weed, winter wheat yield.