| Abstract: | Baigiamajame istorijos bakalauro darbe yra analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos kaimynių pasienio konfliktai XV a. pabaigoje – XVI a. I pusėje. Įsigilinti į minėto amžiaus politinę padėtį, aptariami Lietuvos santykiai su gretimomis šalimis – Vokiečių (nuo 1525 m. – Prūsija) ir Livonijos ordinais bei Lenkijos karalyste, Maskvos Didžiąją Kunigaikštyste, Krymo chanatu, Osmanų imperija, Moldavija. Kiekvienos valstybės užsienio politika yra analizuojama atskirai, nes santykiai tarp Lietuvos ir minėtų šalių klostėsi nevienodai ir skirtingu tempu.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos pasienio konfliktai su Livonijos ir Vokiečių (nuo 1525 m. – Prūsija) ordinais bei Lenkija, Mazovija, Maskvos valstybe, Krymo chanatu, Moldavija, Osmanų imperija, klostėsi skirtingai kaip ir valstybių geopolitika. Ordinų, Lenkijos karalystės ir iki 1526 m. Mazovijos kunigaikštyste, gyventojų konfliktai kildavo dėl kolonizacijos proceso į dykras, kurios buvo įsispraudusios tarp LDK sienos su minėtomis valstybėmis. Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio konfliktų priežastis buvo nuolatiniai karai tarp valstybių ir sienų nestabilumas – tam tikros teritorijos „šeimininkus“ pakeisdavo kelis kartus. Pietryčių kaimynų atvejis pasižymi tuo, jog žmonių smurto vienus su kitu kildavo nedaug, nes gyventojus skyrė didžiulės teritorijos – stepės. Kadangi statybinių medžiagų, pavyzdžiui medienos stepėse sunku gauti, miestų ir pilių tinklas buvo mažas, todėl formavosi gentinės bendruomenės, kurios vykdė plėšikavimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietuose.
Analizuojant pasienio konfliktus su kaimyninėmis valstybėmis atskleista, jog žmonių pasąmonėje egzistavo kitoks valstybių ar dykrų suvokimas negu šalių valdovų planuose. Jeigu tai buvo niekieno nenaudojama žemė ar miško plotas, tai gyventojai suvokė, jog tai priklauso visiems kaip buvo nuo „seno“. Dėl šios priežasties žmonės braudavosi į svetimos valstybės teritorijas, jas kolonizuodavo arba išprovokuodavo nesutarimus su vietos gyventojais. Kitas svarbus aspektas, jog geografinės ir demografinės aplinkybės lėmė Lietuvos ir jos kaimynių pasienio konfliktų pobūdį ir mąstą. Ordinų, Lenkijos karalystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pasienio teritorijos buvo apgyvendintos tankiau, todėl tai sąlygojo, jog gyventojų nesutarimų buvo daugiau negu Pietryčių teritorijose, kuriose vyravo stepės. Tačiau Krymo chanato ir Osmanų imperijos atvejis atskleidė, jog dėl mažo pilių ir miestų tinklo, grobiamieji žygiai buvo vykdomi sklandžiau dėl menko pasipriešinimo.
In the final bachelor's thesis of history are analysed border conflicts between the Grand Duchy of Lithuania and its neighbours in the fifteenth century’s end to the first half of the sixteenth century. Lithuania's relations with neighbouring countries such as Teutonic (since 1525 Prussia) and Livonian Order, Kingdom of Poland, Grand Duchy of Moscow, Crimean Khanate, Ottoman Empire, Moldovia are discussed to delve into the political situation of the mentioned century. The foreign policy of each state is analysed separately because the relations between Lithuania and the mentioned countries developed differently and at different paces.
The research disclosed that Lithuania 's border conflicts with Teutonic (since 1525 Prussia) and Livonian Order, Poland, Duchy of Masovia, state of Moscow, Crimean Khanate, Moldovia, Ottoman Empire developed differently like the geopolitics of states. Orders, Kingdom of Poland, and Duchy of Masovia until 1526 conflicts between population arose because of the process of colonization to borderland, which were between the border of Grand Duchy of Lithuania and mentioned states. The reason for conflicts of the Grand Duchy of Moscow was constant wars between states and borders instability. The "hosts" of some areas were changed several times. The case of the south-eastern neighbours excels by a low incidence of violence between people because the population was separated by large areas of the steppes. Because building materials such as wood in the steppes are difficult to obtain, the system of towns and castles was small, therefore tribal communities were formed which robbed in the south of the Grand Duchy of Lithuania.
The analysis of border conflicts with neighbouring states revealed that there was a different perception of states or borderlands in the people's subconscious than in the plans of the rulers of the countries. If it was unused land or forest, then the inhabitants perceived that it belonged to everyone as it had been from the 'old times.' For this reason, people invaded the territories of foreign states, colonizing them, or provoking disagreements with the locals. Another important aspect is that geographical and demographic features determined the nature and scale of border conflicts between Lithuania and its neighbours. The border areas of the Orders, the Kingdom of Poland, Duchy of Masovia and the Grand Duchy of Moscow were more densely populated, which led to more disagreements among the population than in the south-eastern areas, which were dominated by steppes. Nevertheless, the case of the Crimean Khanate and the Ottoman Empire unveiled that due to the small system of castles and towns, the plunder marches were carried out more smoothly due to low resistance. |
