| Abstract: | Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra ištirti rašytojo, vertėjo, diplomato Antano Vaičiulaičio kūrybinį palikimą (konkrečiai – laiškus ir noveles), orientuojantis į krikščioniškojo humanizmo paradigmą.
Darbe aptariami pagrindiniai Antano Vaičiulaičio viešosios egodokumentikos motyvai ir temos: savosios tėvynės ilgesys, rūpestis dėl kultūros ir tautos ateities, krikščioniškosios sampratos patirtis, aksiologiniai klausimai. Magistro darbe pateikiama ne tik apžvalginė, bet ir lyginamojo pobūdžio Antano Vaičiulaičio tekstų (laiškų ir novelių) analizė.
Tiriamojoje dalyje Antano Vaičiulaičio laiškai lyginami su Paulio Claudelio (kuris nuolat minimas A. Vaičiulaičio laiškuose), Marinos Cvetajevos epistolika. Kitame tiriamosios darbo dalies skyriuje pagrindiniai Antano Vaičiulaičio krikščioniškojo humanizmo postulatai, išryškėję jo laiškuose, atskleidžiami ir pagrindžiami novelistikoje (plačiau analizuojamos dvi novelės – „Šiaurietė“ ir „Apaštalų iškeliavimas“).
Antano Vaičiulaičio, vieno ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų lietuvių literatūroje, gausus kūrybinis palikimas ne tik padeda atskleisti jo asmenybę, įvertinti meninę ir visuomeninę veiklą, pristatyti jį kaip meno ir kultūros žmogų, bet pagrindžia jo laiškų ir novelių pasakojimo svarbą ir reikšmę. Tai padeda atskleisti egzilyje gyvenusių ir kūrusių asmenybių tapatybės suvokimą, giliau pažvelgti į socialinius ir kultūrinius mainus, jų raidą.
This master’s thesis analyzes the cultural legacy (specifically, the correspondence and the short stories) of the writer, translator, and diplomat, Antanas Vaičiulaitis, with orientation to the Christian humanistic paradigm.
The thesis discusses the main motives and themes of the publicly available works of Antanas Vaičiulaitis: longing of one’s homeland, apprehension about culture and national prospects, experiences of Christian concepts, and questions of morality. The thesis presents not only a cursory, but also a comparative analysis of the texts from letters and short stories of Antanas Vaičiulaitis.
The analytical section compares the letters of Antanas Vaičiulaitis with those of Paul Claudel (who is often mentioned in the letters of Antanas Vaičiulaitis) and Marina Tsvetaeva. A subsequent analytical section assesses Antanas Vaičiulaitis’s Christian humanistic postulates as seen in his letters and as revealed in his novellas - based on two short stories, “Šiaurietė” (The Northerner) and “Apaštalų iškeliavimas” (The Apostles’ Departure).
The copious cultural legacy of Antanas Vaičiulaitis, one of the scholarly Christian humanism representatives in Lithuanian literature, not only facilitates in exposing his personality, assesses his artistic and social movements, presents him as a refined person of culture, but also justifies the importance and significance of his letters and short stories. In addition, this legacy helps in revealing and understanding the development of social and cultural exchanges of those who lived and created in exile. |
