3-4 metų vaikų patirtys su tyliosiomis knygomis ankstyvojo raštingumo kontekste

Abstract

Tyrimo problema - pedagogų ir tėvų nuomonė bei patirtys su paveikslėlių ir tyliosiomis knygomis. Tikslas – atskleisti pedagogų ir tėvų nuomonę bei patirtis su paveikslėlių ir tyliosiomis knygomis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie paveikslėlių ir bežodžių knygų poveikį vaikų raštingumui; 2. Išsiaiškinti, kokios yra pedagogų patirtys su paveikslėlių ir tyliosiomis knygomis; 3. Atskleisti, kokia yra tėvų nuomonė apie paveikslėlių ir tyliąsias knygas. Metodai: mokslinės literatūros analizė, pedagogų ir tėvų anketinė apklausa. Tiriamieji: pedagogų apklausoje dalyvavo 113, tėvų apklausoje – 100 dalyvių. Tyrimo rezultatai: nustatyta, kad mažiau nei penktadalis tėvų ir beveik trečdalis pedagogų yra susipažinę su tyliosiomis knygomis, tačiau dalis dalyvių negeba jų identifikuoti ir atskirti nuo kitų vaikiškų knygų žanrų. Beveik puse pedagogų apibrėždami tyliąsias knygas teigia, kad tai knygos, kurios suteikia visišką laisvę pasakojimą ir jo prasmę kurti pačiam, o tėvai jas apibūdina kaip paveikslėlių knygas, kuriose istorija kuriama tik per iliustracijas. Tėvų pasi-dalijimas vaikų reakcijomis į tyliąsias knygas, atskleidė, kad didžiosios dalies vaikų patirtys buvo pozityvios. Daugiausia dalyvių nurodo, kad tyliosios knygos naudingos vaikų kalbiniams gebėjimams ir vaizduotės lavinimui. Tačiau nustatyta, kad akcentuojamas ir skatinimas veikti su knyga, socialinė vaizduotė, galimybę kurti skirtingas istorijas bei vaiko patirties atskleidimas. Lyginant su tradicinėmis knygomis pabrėžiama tyliųjų knygų teikiama galimybė skaitytojui pačiam kurti istorijos prasmę bei tai, kad keičiasi skaitytojo vaidmuo: pagrindinis skaitovas tampa vaikas, o ne suaugęs. Iškelta tyrimo hipotezė pasitvirtino - pedagogų ir tėvų požiūris į tyliąsias knygas yra teigiamas, tačiau jų patirtys - nepakankamos.

The research problem is the opinion and experience of teachers and parents about pictures and silent books. The aim is to reveal the opinions and experiences of educators and parents with pictures and silent books. Tasks: 1. To analyze the scientific literature on the impact of pictures and non-verbal books on children's literacy; 2. Find out what the teachers' experiences are with pictures and silent books; 3. Reveal what parents think about pictures and silent books. Methods: analysis of scientific literature, a questionnaire survey of teachers and parents. Subjects: 113 participants took part in the survey of teachers and 100 participants in the survey of parents. The results of the study: it was found that less than a fifth of parents and almost a third of educators are familiar with silent books, but some participants are unable to identify and distinguish them from other genres of children's books. Educators, in defining silent books, argue that they are books that give complete freedom to create a story and it's meaning for oneself, and parents describe them as picture books in which history is created only through illustrations. Parents ’sharing of children’s reactions to silent books revealed that the experiences of most children were positive. Most participants indicate that silent books are useful for children’s language skills and imagination development. However, the emphasis was also on encouraging action with the book, social imagination, the ability to create different stories, and revealing the child’s experience. Compared to traditional books, the emphasis is placed on the possibility provided by silent books for the reader to create the meaning of the story himself and on the fact that the role of the reader is changing: the main reader becomes a child, not an adult. The hypothesis of the research was confirmed - the attitude of educators and parents towards silent books is positive, but their experience is insufficient.