Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/107727
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Lisauskaitė, Ugnė
Supervisor: Grigaravičiūtė, Sandra
Title: Mokytojų - Vytauto ir Didžiosios kovos apygardų rezistencinio pasipriešinimo dalyvių - kolektyvinis portretas
Other Title: Collective portrait of teachers who participated in partisans resistance movement in Vytautas and The Great Fight districts
Extent: 81 p.
Date: 19-Jun-2020
Keywords: Mokytojai;Teachers;Švietimas;Education;Okupacija;Occupation;Partizanai;Partisans
Abstract: Bakalauro baigiamasis darbas yra apie mokytojus, kurie prisijungė prie partizaninio pasipriešinimo, prasidėjusio 1944 m. prieš sovietų okupacinę valdžią. Tyrimo objektas - reikalavimai mokytojams, Vytauto ir Didžiosios kovos apygardų mokytojai partizanai, jų gyvenimas, veikla. Darbo tikslas - analizuoti Vytauto ir Didžiosios kovos apygardų mokytojų partizanų biografijas ir atskleisti dalyvavimo rezistenciniame pasipriešinime priežastis. Uždaviniai - išanalizuoti mokytojų rengimą ir ugdymo proceso organizavimą tarpukario Lietuvoje, reikalavimus mokytojams, išnagrinėti okupacinių režimų įtaką švietimo sistemai, pasikeitusius reikalavimus mokytojams, išanalizuoti mokytojų, prisijungusių prie partizaninio pasipriešinimo Vytauto ir Didžiosios kovos apygardose, biografinius duomenis – kilmę, išsilavinimą, užimamas pareigas mokykloje, statusą ir veiklas rezistenciniame judėjime aspektus. Darbą sudaro įvadas, kuriame atsispindi esminiai darbo aspektai. Yra trys dėstymo dalys su poskyriais. Pirmojoje dalyje aptarta Lietuvos švietimo sistema tarpukariu – įvestas privalomas pradinis mokymas 7-14 metų asmenims, sustiprintas pradinių mokyklų mokytojų rengimas, aptarta ugdymo proceso organizavimas bei reikalavimai mokytojams – mokytų disciplinų išmanymas, mokinių ugdymas patriotinėmis nuostatomis. Antrojoje dalyje išnagrinėta, kaip sovietų ir nacių okupacijos paveikė tarpukariu kurtą Lietuvos švietimo sistemą. Komunistinė valdžia siekė formuoti visuomenę Marksistiniais – Lenininiais principais, nacistinės Vokietijos – formuoti drausmingą, pareigingą jaunimą, vertinantį Vokietiją kaip išvaduotoją nuo sovietinės priespaudos. Atskleista, kaip okupacinių režimų valdžia išnaudojo mokytojus kaip ideologijos sklaidos priemonę ir kokie veiksniai galėjo tapti priežastimi, priešintis sistemai. Trečiojoje dalyje pateikta atlikto tyrimo apie 39 mokytojus, tapusius rezistencinės kovos dalyviais, duomenys, atskleidžiantys jų kilmę, įgytą išsilavinimą, pagrindines apskritis Vytauto ir Didžiosios Kovos apygardų teritorijose, kuriose mokytojavo tiriamieji asmenys – Utenoje ir Ukmergėje. Aptarta tiriamųjų asmenų veikla rezistencinės kovos metu – partizanų rėmimas, darbas su pogrindine spauda, priklausymas antisovietinėms organizacijoms.
This bachelor's thesis is about teachers who participated in partisans movement against Soviet Union government's policy in Lithuania after it has been occupied for the second time in 1944. The object of study are pedagogical requirements, life and activity in the resistance movement of teachers who combat in Vytautas and the Great Fight districts. Purpose of the thesis is to analyse the biographies of teachers and expose the causes of their involvement in the resistance movement. The research covers tasks such as analysing aspects of teachers training during the interwar period, examining the influence of the occupation regimes on the education system, revealing factors that determined teacher's choice to become partisans and defining aspects of their activity during resistance movement in Vytautas and the Great Fight districts. The thesis consists of three main parts. The first part of the assessment is about the education system in Lithuania during the period of independence in 1918 – 1940. Primary education introduced as compulsory for pupils at 7 - 14 years old, expanded teacher training of this particular field and one of the requirements for teachers was to educate pupils with patriotism and to form respect for their country. The second part indicates the effect that was made to the education system by the Soviet Union and Nazi Germany's occupations. Communists government aim was to develop a socialist society by the foundation of Marxism – Leninism principles. Nazi Germany's head of country sought to form a disciplined, responsible community who would consider Nazi Germany as the great liberator from the Soviet Union repression, for both countries teachers and pupils were beneficial for ideology dissemination. The third part involves the collective study of 39 teachers, who were in the resistance movement against Soviet Union participants, in Vytautas and the Great Fight districts. The research revealed that the majority of teachers educated primary school pupils and mostly in Utena, Ukmerge counties. In resistance, movement teachers were the supporters of partisans, attended in combat actions, participated in anti-communist organisations activities, worked with underground press.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/107727
Appears in Collections:2020 m. (ŠA bak.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

46
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

142
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons