| Abstract: | Šiame pedagogikos studijų, bakalauro baigiamajame darbe yra nagrinėjama monsinjoro Kazimiero Vasiliausko veikla 1975-2001 metais. Darbo tikslas - remiantis istoriografinę medžiagą ir surinktais šaltiniais išsiaiškinti, kokios buvo pagrindinės kunigo Kazimiero Vasiliausko veiklos sritys aptariamo laikotarpiu bažnytinėje ir pasaulietinėje veikloje.
Siekiant įgyvendinti nagrinėjamos temos tikslą – išsikelti 3 uždaviniai: remiantis literatūra trumpai apibūdinti bažnyčios ir dvasininkų padėtis sovietinės okupacijos metais bei išanalizuoti asmenybės dalyvavimą disidentinėje veikloje; atskleisti mons. Kazimiero Vasiliausko veikla Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metais; nustatyti, palyginti pagrindinius visuomeninės bei profesinės veiklos bruožus sovietmečiu ir nepriklausomybės metais. Tyrimo objektas - monsinjoro Kazimiero Vasiliausko veiklos bruožai bei ypatumai 1975 – 2001 metais. Temos chronologinės ribos. 1975 – 2001 m., mons. kun. Kazimiero Vasiliausko tarnystės Vilniuje metai. Rašant šį darbą naudoti analizės, sintezės ir lyginamasis metodai. Nagrinėjant pasirinktą temą prietą prie šių išvadų: bažnyčia ir tikinčiųjų bendruomenė sovietinės okupacijos metais patyrė didelius antibažnytinės politikus sunkumus: turto nacionalizavimas, žmogaus sąžinės ir religos laisvės pažeidimai, diskriminacija, tikinčiųjų ir bažnyčios tarnautojų represijos tipinis ateistinės politikos vaizdas; remiantis prisiminimų medžiagą bei surinktais aiškėja, jog mon. Kazimieras Vasiliauskas buvo daugiau nuošalus disidentinės veiklos rėmėjas, bet ne aktyvus jos narys. Kun. Kazimieras Vasiliauskas laikėsi nesivėlimo į politiką principo, kas kitu atveju galimai būtų užtraukę sovietų valdžios jam pačiam ir aplinkiniams; Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio veikloje Kazimieras Vasiliauskas daugiausia atliko tarpininko tarp bažnyčios vadovų ir LPS Vilniaus miesto tarybos vaidmenį ginant bažnyčios interesus ir sprendžiant tam tikrus klausimus, kurie tiesiogiai siejosi su bažnyčios gyvenimu, tačiau veikla nepasižymėjo dideliu aktyvumu, o pats daugiau atlieko neformalų, reprezentacinio, simbolinio nario vaidmenį; Visuomeninio ir bažnytinio gyvenimo sferoje dvasininkas prioritetą skyrė tikinčiųjų sielovadai, tačiau buvo įsitraukęs ir į politinių, visuomeninių organizacijų, švietimo problemų sprendimą. Ypatingai daug dėmesio skyrė intelektualinei, švietėjiškai, karitatyvinei veiklai.
In this final thesis of pedagogical studies, the activities of Monsignor Kazimieras Vasiliauskas in 1975–2001 are analyzed. The aim of the work is to find out, based on the historiographical material and the collected sources, what were the main areas of activity of priest Kazimieras Vasiliauskas in ecclesiastical and secular activities during the period of time. In order to achieve the goal of the topic, three tasks were set: based on the literature, a brief description of the situation of the church and the clergy during the years of Soviet occupation and to analyze the participation of the personality in dissident activities on the basis of sources and historiographical material; reveal activities of mons. Kazimieras Vasiliauskas during the Lithuanian Restructuring Movement; to determine, to compare the main features of social and professional activities in the Soviet era and the years of independence. The object of the research is the features and peculiarities of the activity of Monsignor Kazimieras Vasiliauskas in 1975–2001. Chronological boundaries of the topic are 1975–2001 while mons. priest of Kazimieras Vasiliauskas' was having service in Vilnius. While writing this work the scientific literature, analysis of sources and comparative method was used. Examining the chosen topic, the appendix came to the following conclusions: the church and the community of believers experienced great difficulties for anti-church politicians during the Soviet occupation: nationalization of property, violations of human freedom of conscience and religion, discrimination, repression of believers and church servants; based on the material of the recollections and the collected data. It turned out that mon. Kazimieras Vasiliauskas was a more remote supporter of dissident activities, but not an active member. The priest Kazimieras Vasiliauskas adhered to the principle of non-participation in politics, which would otherwise have attracted the Soviet authorities to himself and those around him; Kazimieras Vasiliauskas mainly acted as an intermediary between church leaders and the Sąjūdis Vilnius City Council in defending the interests of the church and resolving certain issues that were directly related to the life of the church, but the activity was not very active and more informal, representative role. In the sphere of social and ecclesial life, the clergyman gave priority to the pastoral care of believers, but he was also involved in solving the problems of political and public organizations and education. Particular attention was paid to intellectual, educational activities. |
