Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/107683
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Dirsytė, Irma
Supervisor: Maslauskaitė, Aušra
Title: Kohabitacijos vaidmuo šeimos formavimo procese Lietuvoje
Other Title: The role of cohabitation in the family formation process in Lithuania
Extent: 83 p.
Date: 17-Jun-2020
Keywords: Demografinė šeimos formavimo raida;Demographic development of the family;Šeimos formavimo procesas Lietuvoje;Family formation in Lithuania;Kohabitacija;Cohabitation;Santuoka;Marriage
Abstract: Šiame darbe analizuojama šeimos formavimo raida ir kohabitacijos vaidmuo šeimos formavimo procese Lietuvoje. Taikant sekų analizės, įvykių istorijos ir daugialypės logistinės regresijos metodus ir remiantis projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ empirinių duomenų rinkiniu apie partnerystės formavimą ir vaikų susilaukimą, identifikuojama 1970–1984 m. kohortų pirmosios partnerystės formavimo seka Lietuvoje, jos peraugimas į santuoką arba iširimą bei kaip ši seka yra susijusi su tam tikrais sociodemografiniais, socioekonominiais veiksniais. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad Lietuvoje vidutinis laikas, praleistas kohabitacijoje iki santuokos, su kiekviena nauja kohorta ilgėja ir didesnė dalis jaunų asmenų pirmąją partnerystę pradeda kaip kohabitaciją, tačiau kohabitacija nėra siejama su vaikų susilaukimu arba auginimu. Taip pat galima teigti, kad Lietuvoje kohabitacijos perėjimo į santuoką trukmei ir partnerystės formavimo sekai įtaką daro išsilavinimo, gimimo kohortos ir gyvenamosios teritorijos charakteristikos: jaunesnių, aukščiausią arba žemiausią išsilavinimą turinčių, didesniuose Lietuvos miestuose, bet ne didmiesčiuose gyvenančių asmenų kohabitacija iki santuokos trunka ilgiausiai, tačiau ilgalaikių kohabitacijų Lietuvoje nėra ir partnerystė, prasidėjusi kaip kohabitacija, per stebimą 10 metų laikotarpį perauga į santuoką arba išyra.
This research aims to analyse demographic development of the family and the role of cohabitation in the family formation process in Lithuania. It applies statistical methods of sequence analysis, event history and multiply logistic regression to identify first partnership formation and childbearing sequence, transition into marriage or dissolution and how family formation sequence relates to socio-demographic, socio-economic factors of 1970-1984 birth cohorts. The research based on the “Family, inequality and demographic processes“ project dataset about partnership formation and childbearing. The results prove that the duration of cohabitation before marriage increases with each new cohort in Lithuania and most young people start their first partnership as cohabitation, whatever marriage remains dominant family arrangement for childbearing. The analysis revealed that the duration of cohabitation transition into marriage and the sequence of partnership formation in Lithuania relates to individual characteristics of education level, birth cohort and residential area: young, with lowest or highest education level individuals in cities indents to cohabitate until marriage longer. However, there are no long-term cohabitations in Lithuania and after 10 years since first partnership all cohabitations are transformed into marriage or dissolution.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/107683
Appears in Collections:2020 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
irma_dirsyte_md.pdf1.36 MBAdobe PDF   Until 2025-06-17View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.