Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: politika ir praktikos

Abstract

Darbo tikslas – išnagrinėti, ar nuo 2011 m. pasikeitęs teisinis reglamentavimas ir įsigaliojusi lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema paskatino lyčių lygybę vaiko priežiūros srityje. Tyrimo objektas – motyvai, lemiantys šeimos sprendimą dalintis vaiko priežiūros atostogomis. Darbe siekiama įrodyti ginamąjį teiginį, kad nuo 2011 m. egzistuojanti vaiko priežiūros atostogų sistema keičia išmokų gavėjų struktūrą ne dėl plintančių egalitarinių nuostatų, o dėl finansinių veiksnių. Darbe naudojama mokslinės literatūros, teisės aktų analizė. Pateikiami antrinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų gavėjus, antrinės kiekybinio tyrimo „Šeimos ir nelygybės“ duomenų ir pusiau struktūruotų teminių porų interviu analizės rezultatai. Vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūros analizė atskleidė, kad, įsigaliojus 2011 m. teisiniam reglamentavimui, šeimos pirmenybę teikia ilgesnėms atostogoms, o antraisiais atostogų metais, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tarp išmokų gavėjų daugėja vyrų. Nors tai skatina svarstyti apie egalitarinių nuostatų plitimą visuomenėje, antrinė kiekybinio tyrimo duomenų analizė egalitarinių pažiūrų neatskleidė, atvirkščiai, parodė, kad tarp respondentų vyrauja vyro – šeimos maitintojo šeimos modelio vizija. Tai, kad vyrų motyvacija likti namuose prižiūrėti vaiką yra mažai susijusi su naujosios tėvystės nuostatomis – savanorišku aktyviu emociniu įsitraukimu, patvirtino ir kokybinio tyrimo rezultatai.

The aim of this thesis is to analyze if the change in legal regulation since 2011 and more flexible childcare system encouraged gender equality in childcare field. The research object is – motives, causing the childcare sharing decision in family. The defensive statement to be proved is that starting from 2011 the structure of beneficiaries was changed by existing childcare leave system not because of spreading egalitarian attitudes, but because of financial factors. Analysis of scientific literature and legal acts are used in this work. Results of secondary analysis of the data from State Social Insurance Fund on paternity and childcare beneficiaries, secondary analysis of the data from quantitative survey "Families and Inequalities", and analysis of semi-structured thematic couple interviews are presented. The analysis of structure of childcare beneficiaries revealed that since the implementation of the law in 2011 families prefer longer leave option to shorter, and the number of male beneficiaries during the second year of the leave when compared to previous periods has increased. This brought into consideration the spread of egalitarian attitudes in the society, though the secondary analysis of quantitative data did not show any effect of egalitarian attitudes. On the contrary, support for the idea of male – breadwinner family model was indicated. The results of the qualitative survey also revealed that motivation for men to stay at home for childcare was not related to voluntary, active, and emotional self-involvement associated with attitudes of new fathering style.