Mokinių kūrybiškumo skatinimas, kuriant šokio kompoziciją „Išsiskyrimas“

Abstract

Problema. Ugdant mokinių kūrybinius gebėjimus yra skatinamas emocionalumas, vaizduotė, įgyjama daugiau mokomojo dalykų žinių, gerėja kūrybiniai įgūdžiai. Todėl šokio kompozicijos kūrimo proceso metu, atsižvelgiant į mokinių poreikius bei skatinant jų kūrybiškumą, atskleidžiama meninės raiškos darbo idėja – draugystė. Vis gi mokinių kūrybiškumo ugdymo sėkmė yra priklausoma ne tik nuo vaiko asmeninių savybių, domėjimosi, pastangų, įvairių jo gebėjimų, bet ir nuo mokytojo keliamų reikalavimų bei taikomų metodų. Tyrimo klausimas: kokios galimybės padėtų skatinti mokinių kūrybiškumą šokio pamokoje? Tyrimo objektas: mokinių kūrybiškumas šokio ugdyme. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių kūrybiškumo skatinimo galimybes, kuriant šokio kompoziciją „Išsiskyrimas“. Tyrimo metodai: stebėjimas, interviu, refleksija, literatūros apžvalga. Rezultatai: Dienoraščių analizė parodė, jog aplinka slopino galimybę atsiskleisti mokinių kūrybiniams gebėjimas. Tačiau, įveikus aplinkos trukdžius, pavyko sustiprinti mano išsikeltus kūrybiškumo kriterijus, kurie atsiskleidė stebėjimo metu: sklandumas, įžvalgumas, lankstumas, detalumas, išbaigtumas. Refleksijos bei stebėjimo metodas parodė, jog mokiniai pagerino šiuos kūrybiškumo bruožus: originalumas, naujumas. Iš gautų refleksijų paaiškėjus, jog bendradarbiaujant skirtingos mokinių nuomonės varžė atsiskleisti mokininių individualumui, ketinau taikyti interviu metodą. Jo metu būčiau siekusi išsiaiškinti ar psichologinė laisvė, kuriant pavieniui, paskatino mokinius atrasti dar originalesnių idėjų. Išvados: Metodas „Minčių žemėlapis“ paskatino mokinius kūrybiškai mąstyti bei atrasti asociacijas, kylančias su kompozicijos pavadinimu. Taikant jį, nepavyko sukurti mokymosi aplinkos, kurioje mokiniai gebėtų bendradarbiauti. Tačiau „Proto audrinimo“ metodas padėjo atrasti problemos sprendimo būdą, kartu pagerinant mokymosi aplinką, lemiančią kūrybinių gebėjimų pažangą. Kūrybinių užduočių taikymo metodas paskatino mokinius atrasti originalias ir naujas kūrybines idėjas, sukuriant šokio kompozicijai pritaikytą junginį. Improvizacijos metodu būčiau siekusi skatinti mokinių kūrybinių idėjų atsiradimą, sukuriant mokymosi aplinką, kurioje mokiniai galėtų nevaržomai plėtoti savo kilusias idėjas, kurdami pavieniui. Raktiniai žodžiai: analitinis mąstymas, bendradarbiavimas, divergentinio mąstymo dimensijos, kūrybiškumas, mokymosi aplinka.

The problem. Developing students' creative abilities stimulates emotionality, imagination, acquires more subject knowledge and improves creative skills. Therefore, during the process of creating a dance composition, taking into account the needs of students and encouraging their creativity, the idea of artistic expression work - friendship - is revealed. However, the success of students' creativity development depends not only on the child's personal qualities, interests, efforts, various abilities, but also on the requirements and methods of the teacher. Research question: What opportunities would help stimulate students ’creativity in a dance lesson? The object of research: students' creativity in dance education. The aim of the research - to reveal the possibilities of promoting students' creativity by creating a dance composition "Separation". Research methods: observation, interview, reflection, literature review. Results: Analysis of the diaries showed that the environment inhibited the ability to reveal students’ creative ability. However, after overcoming the obstacles of the environment, I managed to strengthen the criteria of creativity that I raised, which were revealed during the observation: fluency, insight, flexibility, detail and completeness. The method of reflection and observation showed that the students improved the following features of creativity: originality and novelty. The reflections I have received revealed that different students 'opinions hindered the disclosure of students' individuality during the collaboration, I intended to apply the interview method. During it, I would have sought to find out whether psychological freedom, creating on its own, encouraged students to discover even more original ideas. Conclusions: “The Thought Map” method encouraged students to think creatively and discover the associations that arise with the title of the composition. Applying it failed to create a learning environment in which students could collaborate. However, the brainstorming approach has helped to find a solution to the problem, while improving the learning environment that determines the progress of creative abilities. The method of applying creative tasks encouraged students to discover original and new creative ideas by creating a compound adapted to the dance composition. With the method of improvisation, I would have sought to encourage the emergence of students’ creative ideas by creating a learning environment in which students could freely develop their ideas by creating them on their own. Keywords: analytical thinking, collaboration, dimensions of divergent thinking, creativity, learning environment.