| Abstract: | Nagrinėjama Kauno istorinio centro ir priemiesčių raida. Pagrindiniai darbo uždaviniai: miesto ištakų nagrinėjimas ir pilies įtaka Kauno formavimuisi, plano pokyčių ir tai lėmusių veiksnių aptarimas, istorinių priemiesčių genezė ir svarba, miesto urbanistinė raida nuo XIII a. iki Antrojo Pasaulinio karo. Darbe naudojami menotyros ir istorijos moksluose taikomi tyrimo metodai: istorinis ir aprašomasis-analitinis metodai taikyti, aptariant apibrėžto laikotarpio. Kauno miesto augimą sąlygojusius veiksnius; Lyginamasis metodas darbe padėjo atskleisti skirtingų rajonų raidą, numatytų planų įgyvendinimo strategijas, istorinių laikotarpių skirtumus, Kauno ir Vakarų Europos miestuose vyravusias tendencijas; formaliuoju ir stilistiniu metodu paremtas architektūrinių kūrinių meninės formos tyrimas, priskyrimas tam tikram stiliui ar epochai. Darbo tikslas – išanalizuoti kada ir kaip formavosi Kauno miestas ir jo priemiesčiai: planas, struktūra, svarbiausi architektūriniai ir urbanistiniai ypatumai, atskleisti tai lėmusias politines ir kultūrines sąlygas bei socialines santvarkas. Kadangi nėra daug darbų koncentruotų į urbanistinę Kauno kartu su priemiesčiais, vėliau tapusiais miesto dalimi, raidą, šiame darbe nagrinėjama to visuma. Išsiaiškinama, kad Kauno raida neatsiejama nuo valstybės formavimosi, nes valstybė negali egzistuoti be miestų, o miestai be centrinės valdžios. Taip strateginiu ir ūkiniu požiūriu patogioje vietoje - Nemuno ir Neries santakoje įsikūrė pirmoji gyvenvietė, kurią XIII a. pabaigoje pakeitė mūro pilis. Ji tapo ne tik svarbia gynybinės sistemos dalimi, saugojusia svarbius vandens kelius į Nemuną ir Nerį, bet buvo ir kunigaikščio gyvenamoji vieta, administracinis ir ūkinis centras. Sužinoma, kad istorinio Kauno ribos driekėsi nuo Nemuno ir Neries santakos vakaruose iki miesto sodo rytuose. Viduramžiais miesto augimą sąlygojo ir veikė greta išaugusi Kauno pilis, kuri užtikrino miesto saugumą. XIX a. pradėjo rastis itin ryškūs pokyčiai miesto plane, tai skatino Kauno tvirtovės statybos. Jos apėmė ne tik istorinį miesto branduolį, bet ir priemiesčius, kurie glaudėsi prie jo (totorių, karmelitų ir vokiečių pirklių iš Gdansko gyvenvietės) arba augo kaip savarankiškos gyvenvietės (Vilijampolė, Linksmadvaris, Aleksotas, Freda, Šančiai ir Panemunė). Dideli pokyčiai miesto raidoje vyko ir tarpukario laikotarpiu, atgavus nepriklausomybę.
Analysis of the development of Kaunas city historical old town and suburbs surrounding the city centre. Main objectives of the paper: analysing origins of the city and how Kaunas castle influenced the development of the place, design changes and review of the outcome, genesis and importance of historical suburbs, as well as urban development from 13th century to World War II. Paper is written using the methods applied in Fine arts and Historical sciences: historic and descriptive-analytical methodology used while discussing the periods of time mentioned before. Factors that influenced The growth of Kaunas city; Comparative methodology was used in order to discover the development of each neighbourhood, strategies of implementing the plans provided, differences between historical periods, trends and tendencies that were popular in Kaunas and Western European cities; artistic analysis of the architectural works based on formal and stylistic methodology in addition to categorisation to a certain style and historic period. The aim of the paper is to analyse when and how Kaunas city centre and the suburbs started the development: plans, structure, key architectural and urban features, detect political and cultural conditions, as well as social systems that contributed to the progress. Lack of the papers that would concentrate on the development of urban Kaunas city centre and the surrounding suburbs that later became part of the city is the cause of analysing this topic as a whole. The findings show that Kaunas development was directly influenced by the evolution of the state of Lithuania, as the state would not exist without the cities, and the latter without the central government. Particularly using the strategic and economically fit approach,the first inhabited place was built next to the confluence of rivers Nemunas and Neris , later on in 13th century replaced by stonework castle . It became not only an important part of defence system for the city, way of protecting essential waterways to Nemunas and Neris, but also home of the Duke as well as the important administrative and economic city centre. The findings show that historical Kaunas borders stretched from Nemunas and Neris confluence in the West, all the way to gardens of city in the East. During the Middle Ages, growth of the city was strongly affected by Kaunas castle that was built nearby in order to provide protection. In the 19th century, In the 19th century, significant changes seemed to appear in the plans of the city, also impacted by the construction of Kaunas stronghold. It involved not only the historic core of the city, but also the suburbs surrounding it (Tartars, Carmelites and German merchants from Gdańsk) or developed as independent settlements (Vilijampolė, Linksmadvaris, Aleksotas, Freda, Šančiai ir Panemunė). Significant changes in the evolution were faced by the city in between the wartimes, in addition to post restoration of independency. |
