| Abstract: | Sugriuvus socializmu pagrįstai kolūkių sistemai buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimas buvusiems savininkams. Nors Žemės reformos tikslas buvo įgyvendinti socialinį teisingumą, tačiau žemėtvarkos specialistai reformą vertina pakankamai neigiamai: procesas nebuvo atliekamas atsižvelgiant į kaimų socialinius aspektus, ūkių formavimą, buvo vykdytas labai techniškai, orientuojatis labiausiai į sklypų grąžinimą. Taip neapgalvotai, vykdoma reforma ilgainiui sukėlė sklypų fragmentiškumo problemą – galima vertinti kaip tiesioginę proceso pasekmę. O taip pat, procesas sietinas ir su kitomis šiandieninėmis kaimiškųjų vietovių problemomis – smulkiųjų ir vidutinių ūkių nepelningumas, kaimų nykimas dėl bedarbystės, apleistų žemės plotų atsiradimas ir kt... Visa tai yra vertintina kaip Žemės reformos netiesioginiai, ar antriniai padariniai – atkurti sklypai dažnai yra nutolę vieni nuo kitų, neracionalios formos, nepatogūs dirbti, o tai savaime nulėmė, kad ypač smulkiesiems ūkininkams žemės dirbimas tapo neefektyvus ir šiuolaikinėje rinkoje nepakankamai pelningas.
Šiuolaikinės žemėtvarkos siekiu tampa Žemės reformos neigiamų padarinių eliminavimas ir tvarumo kaime kūrimas. Tokiam rezultatui gauti būtina nustatyti vietovės problematiką ir apgalvotai parinkti tinkamas pertvarkymo priemones atsižvelgiant ne tik į žemės kokybę, bet ir į bendrą socialinę kaimo situaciją (atlikti kompleksinę žemės naudojimo ir socialinių aspektų analizę).
Nagrinėjamai vietovei (Kėdainių rajonas, Šetenių kaimo dalis) buvo nustatyta sklypų fragmentiškumo ir migracijos iš kaimiškųjų vietovių problematika, todėl kaip tikslingiausia vietovės pertvarkymo priemonė, atsižvelgiant į žemės kokybę, sklypų erdvinį išsidėstymą ir socialinius aspektus, buvo pasirinktas Žemės konsolidacijos projektas su papildomomis priemonėmis (vietos ūkininko ūkio sodybai parinkimas ir jungiamojo kelio projektavimas). Žemės konsolidacija kaip tinkamiausias įrankis pašalinti sklypų fragmentiškumą, vietos ūkininko ūkio sodybai parinkimas fokusuojantis į darbo vietų ūkiuose ilgalaikėje perspektyvoje kūrimą. Žemės konsolidacijos projektai gali būti atliekami pasinaudojus finansine pagalba iš ES paramos fondų. Pertvarkymo rezultatų vertinimas parodė, kad analizuojamoje vietovėje atlikus tokio tipo projektą, butų iš dalies likviduojamos Žemės reformos pasekmės ir sudarytos palankios pirminės sąlygos kurti subalansuotai kaimo plėtrai.
After the collapse of collective farms system based on socialism, it has been started the restitution of ownership rights for previous land owners. Although a goal of Land reform was to accomplish social justice, but specialists of land management consider it negatively enough: process haven‘t been done accordingly to social aspects of villages, formation of farmlands, it have been carried out quite technically, orientated mostly to parcel‘s reinstate. Reform have been processed so recklessly that created problems of land fragmentation in length of time – it can be measured as a direct consequence of reform. Furthermore, process can be relatable with other issues of village‘s areas – nonprofitability of smaller and average size farms, decline of villages caused by unemployment, appearance of abandoned land. All that can be treated as indirect or secondary consequence of recent Land reform – restored parcels are often distant from each other, irrational shapes, uncomfortable to cultivate, which itself makes land cultivation not effective and not profitable enough for up to date market, especially for smaller farmers.
The goal of modern land management becomes the elimination of Land reform‘s outcomes and creation of sustainability in rural areas. To achieve such a result, it must be identified the problematic as well as suitable implements of rearrangement should be chosen sensibly: not only according to quality of land, but also according to general situation of village (the complex analysis of land use and social aspects should be done).
For the analysed area (part of Šeteniai village, Kėdainiai district) was identified problematic of parcels fragmentation and decline of village, therefore as a most purposeful implements of rearrangement accordingly to land quality and social aspects, it was chosen Land consolidation project with additional appliances (selection of area for farmer’s homestead as well as projection of connecting roadway). Land consolidation as most suitable tool to eliminate the fragmentation of parcels, area for farmer‘s homestead selection in relation to idea of rural vacancies appearance at farm’s homestead in a long term perspective. Land consolidation project can be done with the use of financial support from European Union‘s funds. The results of rearrangement revealed that implementation of this type of project can partly eliminate consequences of Land reform and create primary conducive conditions for rural sustainability. |
