Lazerinio skenavimo sistemos tikslumo tyrimas

Abstract

Darbo objektas – Duomenų rinkinio SEŽP – Lietuvos Respublikos apskričių centrų skaitmeniniai erdviniai žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenys. Darbo tikslas - išnagrinėti lazerinio skenavimo sistemos LIDAR tikslumą, Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti LIDAR ir GPNS technologijų metodą bei jų taikymą; 2. Apdoroti LIDAR duomenis ir išskirti taškų aukščius. 3. Nustatyti LIDAR tikslumą trijose skirtingose vietovėse (urbanizuotoje, vidutinės urbanizacijos lygio ir neurbanizuotoje) atliekant LIDAR ir geodeziniu būdu išmatuotų taškų aukščių palyginamąją analizę; 4. Įvertinti gautą LIDAR tikslumą lyginant su GPNS imtuvu. Tyrimo rezultatai: Nagrinėjamose teritorijose, gauti aukščiai suskirstyti pagal nesutapimus, kurių intervalai įvertinti atitinkamomis koeficientų reikšmėmis. Atlikus urbanizuotos, vidutinės urbanizacijos lygio bei neurbanizuotos teritorijų aukščių išsamią analizę, nustatyta, kad gautos trijų skirtingų vietovių aukščiai LIDAR technologijos pagalba rodė štai tokius rezultatus: neurbanizuotos teritorijos vidutinė kvadratinė LIDAR paklaida lyginant su GPNS metodu gautais rezultatais buvo lygi 0,14 vidutiniško urbanizuotumo vietovėje vidutinė kvadratinė yra lygi 0,09 bei apskaičiavus urbanizuotos teritorijos vidutinė kvadratinė LIDAR paklaida lyginant su GPNS metodu gautais rezultatais LIDAR paklaida buvo lygi 0,03. Pirminiai aukščių duomenys, kaip palyginimui, kad nustatyti LIDAR technologijos tikslumą, buvo paimti iš GPNS sistemos. Išnagrinėjus dvi skirtingos urbanizacijos bei vieną neurbanizuotą teritoriją bei palyginus šių aukščių vidurkius tarpusavyje buvo nustatyta, jog bendra visų nagrinėtų teritorijų paklaida lyginant LIDAR ir GPNS metodus yra lygi 0,10 m. Taip pat nustatya, kad LIDAR tikslumas yra didžiausias kai matuojamas paviršius yra kietas (trinkelės, asfaltas) , o mažiausia kai paviršius yra minkštas (augalija ir tt. ).