Žieminių kviečių veislės "Skagen" produktyvumo tyrimai
Venckutė, Arvaidė |
Eksperimentas atliktas 2017–2019 metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje, Kauno rajone. Dirvožemis – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg8-k), pagal FAO klasifikaciją Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol (Lietuvos dirvožemiai, 2001). Tyrimo objektas: žieminių kviečių veislės 'Skagen' pasėlis. Tyrimo tikslas: palyginti skirtingais metais pasėtų žieminių kviečių derlingumą ir grūdų kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti skirtingais metais augintų žieminių kviečių grūdų derlingumą. 2. Palyginti skirtingais metais augintų žieminių kviečių grūdų kokybę (baltymų, glitimo kiekį, sedimentacijos rodiklį, kritimo skaičių, krakmolo kiekį, hektolitro masę). Tyrimo metodai. Grūdų kokybiniai rodikliai vertinti standartiniais metodais, nustatant grūdų baltymingumo, šlapiojo glitimo, sedimentacijos ir krakmolo kiekio pokyčius, taip pat apskaičiuotas grūdų derlingumas, hektolitro masė. Duomenų statistinis patikimumas įvertintas dispersinės analizės metodu programa ANOVA, iš programinio paketo SELEKCIJA. (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Tyrimo rezultatai. Žieminių kviečių derlingumas 2017 m. ir 2018 m. nustatytas neesmingai didesnis (0,67 t ha-1 ir 0,54 t ha-1), o 2019 m. esmingai mažesnis (1,2 t ha-1), lyginant su trijų metų derlingumo vidurkiu (8,39 t ha-1). Geriausios kokybės grūdai, turintys esmingai didesnį baltymų kiekį (14,5 proc.) bei sedimentacijos rodiklį (55,3 ml), didesnį glitimo kiekį (27,7 proc.), lyginant su 2017–2019 metų vidutinėmis šių rodiklių reikšmėmis, subrendo 2017 metais. Prasčiausios kokybės grūdai, turintys esmingai mažesnį baltymų (13,1 proc.), glitimo (24,4 proc.) kiekį bei sedimentacijos rodiklį (43,9 ml) subrendo 2018 metais.
A field experiment was carried out in the year 2017–2019 at the Experimental Station of Vytautas Magnus University, in Kaunas district on a Calc(ar)i Epihypogleyic Luvisol (IDg8-k), based on FAO classification (Lietuvos dirvožemiai, 2001). Research object: winter wheat variety Skagen. Research aim is to compare the yield and grain quality of winter wheat sown in different years. Research objectives: 1. to compare the yield of winter wheat grains grown in different years. 2. To compare the quality of winter wheat grains (protein, gluten content, sedimentation rate, falling number, starch content, hectolitre mass) grown in different years. Research methods. Grain quality rates were evaluated by standard methods, determining changes in grain protein, wet gluten, sedimentation, and starch content, as well as grain yield and hectolitre mass, were calculated. The statistical reliability of the data was evaluated by the method of analysis of variance programme ANOVA, from the software package SELECTION (Tarakanov, Raudonius, 2003). Research results. The yield of winter wheat in 2017 and 2018 was found to be insignificantly higher (0.67 t ha-1 and 0.54 t ha-1), while in 2019 – significantly lower (1.2 t ha-1) compared to the average yield of the three years (8.39 t ha-1). The best quality grains with a significantly higher content of protein (14.5 %), sedimentation rate (55.3 ml), and higher gluten content (27.7 %), compared to the average values of these rates of the year 2017–2019, matured in 2017. The worst quality grains with significantly lower protein (13.1%), gluten (24.4%), and sedimentation rate (43.9 ml) matured in 2018.