Lietuvos agresyvaus invazinio augalo – dygliavaisio virkštenio (Echinocystis lobata (Michx.) Torr et A. Gray) fenetiniai ypatumai
Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) yra moliūginių šeimos vienametis, laipiojančiais stiebais puošnus, medingas augalas, šiame šimtmetyje inirtingai plintantis palei Lietuvos didžiąsias upes, įtrauktas į Lietuvos bei į šimtą pavojingiausių mūsų žemyno invazinių augalų sąrašus. Besidriekdamas virš kaimyninių natūraliai augančių rūšių, dygliavaisis virkštenis sunaudoja daug maistinių medžiagų, užgožia šviesą, po savimi sukuria drėgną aplinką, palankią plisti augalų ligų sukėlėjams. Yra darbų apie tai, kad dygliavaisis virkštenis gali būti inkubatoriumi virusų, pavojingų žemės ūkio augalams. Iki šiol pasigendama darbų apie dygliavaisio virkštenio morfologinius ir derlingumo rodiklius, jų kaitą erdvėje ir laike. Tokie darbai būtų svariu įnašu ieškant būdų kaip ir kada kovoti prieš invazinį augalą.
Darbo tikslu buvo ištirti lietuviško dygliavaiso virkštenio (Echinocystis lobata) kai kurie augimo ir raidos ypatumus, priklausomai nuo tyrimo vietos, sezono ir skirtingų metų. Įvertinta dygliavaisio virkštenio morfometrinių ir gravimetrinių rodiklių kaita vegetacijos eigoje (birželio–rugpjūčio mėnesiais). Atlikti vegetaciją baigiančio dygliavaisio virkštenio sėklų ir vaisių morfometriniai ir derlingumo tyrimai. Vegetacijos sezono pabaigoje vienas augalas gali išauginti iki 900 sėklų, iš jų virš 80 proc. yra subrendusios. Nustatyti vidutiniai dygliavaisio virkštenio sėklų ilgio, pločio ir storio dydžiai, vienos sėklos, vaisiaus masės. Palyginus toje pat vietoje augusio skirtingų metų dygliavaisio virkštenio morfofiziologinius rodiklius nustatyta, kad mažiau kito tarpubamblių ilgis, vaisių skaičius, labiau (> 25 %) svyravo sėklų skaičius, bamblių skaičius, bendras visų augalo stiebų ilgis. Gravimetriniai rodikliai, pagal metinius svyravimus didėjančia tvarka pasiskirstė taip: lapų < stiebų < vaisių < sėklų < šaknų.
The wild cucumber (Echinocystis lobata) is an annual ornamental, melliferous plant with climbing stems, belonging to the pumpkin (Cucurbitaceae) family, in this century it is spreading intensively along Lithuania's major rivers. The species is included in the list of Lithuania and in the list of one hundred of the most dangerous invasive plants in our continent. Spreading over neighboring naturally growing species, the wild cucumber consumes a lot of nutrients, obscures light, and creates a humid environment underneath creating favorable condition for the spread of plant pathogens. There is work on the fact that the wild cucumber might be an incubator for viruses that are dangerous to agricultural plants. To date, there is a lack of studies on the morphological and yield parameters of the wild cucumber, their variation in space and time. Such work would make a significant contribution to finding ways and means to combat the invasive plant. The aim of the study was to investigate some peculiarities of growth and development of Lithuanian wild cucumber (Echinocystis lobata), depending on the site, season and different years. The extent of variation of morphometric and gravimetric parameters of wild cucumber during the vegetation period (June–August) was evaluated. Morphometric and yield studies of seeds and fruits of the wild cucumber ending in vegetation were performed. At the end of the growing season, one plant can grow up to 900 seeds, of which over 80 percent are mature. The average length, width and thickness of the seeds of the wild cucumber were determined, also the mass of one seed and fruit were estimated. Comparing the morphophysiological parameters of the wild cucumber grown in the same place in different years, it was found that the length of the internodes, the number of fruits varied less, the number of seeds, the number of nodes, and the total length of all plant stems varied more (> 25%). Gravimetric parameters, in ascending order of annual fluctuations, were distributed as follows: leaves < stems < fruits < seeds < roots.