| Abstract: | Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucijos „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.“ Gerokai ankščiau šeima ir santuoka buvo laikomi sinonimais, šiuolaikiniame pasaulyje žodžiai šeima ir santuoka vis dar laikomi glaudžiai susiję tarpusavyje, tačiau šeimos suvokimas tiek visuomenėje, tiek teisiniame kontekste pasikeitė. Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryti santuoka galima dviem būdais: sudaryti civilinę santuoką civilinės metrikacijos skyriuje arba bažnytinę santuoką pagal kanonų teisę. Sudaryti bažnytinę santuoką galima pagal devynias Lietuvoje egzistuojančias ir pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas. Šio darbo problema yra ta, jog pasaulyje išpažįstama daug daugiau tikėjimų, religijų bei jų atšakų, priimtinos skirtingos tradicijos ir laikomasi skirtingų papročių, skiriasi santuokos sudarymo sąlygos, bei minimalus santuokinis amžius. Pagal romų bendruomenės papročius ir tradicijas sudarytos santuokos Lietuvos civilinėje teisėje nėra pripažįstamos. Santuokos tarp romų tautybės asmenų sudaromos bendruomenės mąstu, vestuvių ceremonijos šventėje, po kurios jie gali lytiškai santykiauti ir susilaukti palikuonių. Tačiau, neoficialios santuokos asmenims nesukuria šeimos teisinių santykių, be kita ko, lytinis santykiavimas su nepilnamečiu, net ir esant jo sutikimui, užtraukia baudžiamąją atsakomybę
Darbui keliami uždaviniai: (1) istoriškai apžvelgti ir aprašyti Lietuvos minimalaus amžiaus raidą; (2) apžvelgti ir išanalizuoti ankstyvas santuokas Lietuvoje; (3) palyginti skirtingose valstybėse minimalų santuokai sudaryti reikalingą amžių; (4) aprašyti ir išanalizuoti ankstyvų ir priverstinių santuokų problemą pasaulyje; (5) išanalizuoti, kaip pripažįstamos užsienyje sudarytos santuokos, kai santuoką sudarę asmenys yra nepilnamečiai; (6) palyginti, kaip užsienio šalyse pripažįstamos santuokos, sudarytos pagal tautinius papročius, kurie neatitinta įstatymų.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti ar Lietuvoje santuoka turėtų būti pripažinta galiojančia, kuri buvo sudaryta remiantis kitataučių tikėjimu, papročiais ir tradicijomis, nors sutuoktiniai ar vienas iš jų nėra sulaukęs santuokai reikalingo amžiaus pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą. Pagrindinis darbo tyrimo objektas yra santuokos, kurios neatitinka materialiosios santuokos sudarymo sąlygos – amžiaus, bei santuokų, neatitinkančių keliamų reikalavimų dėl sutuoktinių amžiaus, teisinis bei moralinis vertinimas ir pripažinimas Lietuvoje. Remiantis nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais, įvairia literatūrine medžiaga yra atliekama vaikų teisių apsaugos nuo ankstyvų santuokų analizė. Yra aptariamos santuokos Lietuvoje bei joms sudaryti nustatytos materialiosios santuokos sudarymo sąlygos. Taip pat analizuojami užsienyje sudarytų santuokų pripažinimui Lietuvoje keliami kriterijai. Remiantis įvairių autorių literatūra, teisės aktais, istoriniu bei aprašomuoju metodais bus apžvelgtas minimalaus santuokinio amžiaus kitimas Lietuvos teritorijoje nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Darbe taip pat yra analizuojami ir vertinami šalių teisinio reguliavimo skirtumai bei panašumai dėl santuokai keliamų reikalavimų, tai pat sąlygos keliamos kitose valstybėse sudarytų santuokų pripažinimui.
Darbe iškelta hipotezė, jog santuoka turėtų būti pripažinta galiojančia, kuri buvo sudaryta remiantis kitataučių tikėjimu, papročiais ir tradicijomis, nors sutuoktiniai ar vienas iš jų nėra sulaukęs santuokai reikalingo amžiaus pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą buvo paneigta. Hipotezė nepasitvirtino darbo metu atlikto tyrimo gautomis išvadomis.
According to the Constitution of the Republic of Lithuania, ‘the family is the basis of society and the State‘. Much earlier, the words ‘family‘ and ‘marriage‘ were considered as synonyms. In today‘s world, these terms are still considered as closely interrelated, however, the perception of family has changed both in society and in the legal context. In the territory of the Republic of Lithuania, marriage can be concluded in two ways: it is possible to contract a civil marriage in a civil registry office or enter into an ecclesiastical marriage under canon law. Entering into an ecclesiastical marriage is possible in accordance with the procedures of the nine religious communities and associations existing and recognized in Lithuania. However, the marriage must satisfy the material conditions in the Republic of Lithuania, which requires the spouses to be of a different sex, prohibition of bigamous marriage, capacity to marry requires the age of 18, prohibition of marriage between relatives in straight line and collateral line till third degree, the spouses should make voluntary decision to marry and the spouses should have legal capacity. Also, the Republic of Lithuania has very strict regulation on the recognition of marriages concluded abroad. The authorities checks if requirments and prohibitions are not violated. If the violation is confirmed, the marriage is declined to be registered and does not have legal consequences. The tackled problem in this thesis (i.e., the research question) is that there are many other faiths, religions and their branches followed around the world; different traditions, customs and practices are acceptable, followed and maintained; and the conditions as well as the minimum age for marriage differ around the world. Romani community has been living in Lithuania over 500 years, so it would be unfair to call them imigrants. Community maintain their own customs and traditions, which have been cherished for many years. Early marriage is one of many practised customs. The marriages concluded according to the customs and traditions of Romani communities, are not recognized by Civil Law of Lithuania. The marriages between the Romani nationals are entered into within the community, during wedding ceremony celebration, after which such persons can have the sexual relationships and reproduce (i.e. have children). However, unofficial marriages do not provide grounds for the creation of legal family relationship. Furthermore, sexual activity with a minor, even with his / her consent, incurs criminal liability according to Criminal Code of the Republic of Lithuania. Likewise international children‘s rights and interests acts emphasizes the damage of child marriage to mental, psychological and physical welfare and many of them encourages countries to forbid child marriages.
The Objectives of the Thesis: (1) to overview from the historical side and describe the development of the Lithuanian minimum age; (2) to overview and analyze early marriages in Lithuania; (3) to compare the minimum age for marriage in different countries; (4) to describe and analyze early and forced marriages in the world; (5) to analyze the recognition of marriages concluded abroad, when the individuals entering into marriage are minors; (6) to compare the recognition of foreign marriages, based on national customs that do not comply with the law.
The Aim of the Thesis:
The aim of this Thesis is to find out whether marriage in Lithuania should be recognized as valid, if it was based on foreigners‘ religion, customs and traditions, even though spouses or one of them has not reached the certain marriageable age that is required for entering into marriage in accodance with the Civil Code of the Republic of Lithuania.
The main Subject of the Thesis research is marriages that are inconsistent with the material conditions for entering into marriage - age - legal and moral evaluation and recognition in Lithuania. In accordance with National and International legislation, analysis of the protection of children’s rights from early marriages is submitted in various fields of literature. Marriages in Lithuania are discussed and the appropriate material conditions for them are established. The Republic of Lithuania is also analysing the criteria for recognition of marriages contracted abroad. Based on the literature of various authors, legislation, historical and descriptive methods, the change of the statutory minimum marriageable age changes in the territory of Lithuania since the time of the Grand Duchy of Lithuania, will be overviewed. The paper will present examples of countries with existing marriages that do not comply with the minimum marriageable age established in Lithuania. Besides, differences and similarities in legal regulations between countries and conditions for the recognition of cross-border marriages will be taken into account and analyzed by using descriptive, analytical, comparative and logical - analytical methods.
The thesis statement – the hypothesis that marriage which was based on the faith, customs and traditions of foreigners, should be recognized as valid. Although, the spouses or one of them who does not reach the marriageable age required for marriage, they were denied marriage according to the Civil Code of the Republic of Lithuania. The hypothesis was disproven by the findings of the study conducted during the research. |
