Komunikacija tarp Pietų Korėjos ir Japonijos XXI-jame amžiuje: populiariosios muzikos atvejis

Abstract

Tarp Pietų Korėjos ir Japonijos jau ilgą laiką vyksta politiniai nesutarimai. Abi pusės turi savo poziciją dėl nuoskaudų. Tačiau vis sparčiau globalėjančiame pasaulyje pastebime ryškias permainas muzikos industrijoje – plinta Japonijos ir Pietų Korėjos šiuolaikinė populiarioji muzika. Kaip šį plitimą priima abi valstybės tiek už šalies ribų, tiek ir viduje? Ar gali Hallyu ir J-pop būti veiksmingu įrankiu komunikacijai? Darbas skirtas nagrinėti komunikacines galimybes tarp Pietų Korėjos ir Japonijos, pasirenkant šiuolaikinę populiariąją šių šalių muziką kaip pagrindinį įrankį. Suformuluota problema – kaip Pietų Korėjos ir Japonijos komunikaciniai muzikos ryšiai veikia šių šalių kultūrinius barjerus – leis išryškinti šių šalių kultūrinio (muzikinio) suvokimo skirtumus ir panašumus. Darbo tikslas – ištirti komunikacinį muzikos ryšį tarp Japonijos ir Pietų Korėjos. Uždaviniai: 1. Apžvelgti populiariosios muzikos galimybes komunikacinėje erdvėje. 2. Apibūdinti Pietų Korėjos ir Japonijos XXI-ojo amžiaus muzikos ypatumus. 3. Ištirti, kokį vaidmenį atlieka Korėjos šiuolaikinė populiarioji ir Japonijos šiuolaikinė populiarioji muzika abiejų valstybių tarpusavio komunikacijoje. 4. Remiantis savarankiškai sudaryta apklausa, nustatyti, kaip Pietų Korėjos muzika priimama XXI—ojo amžiaus Japonijos visuomenėje ir kaip yra priimama Japonijos muzika Pietų Korėjoje. Darbo tikslui pasiekti atliktas kokybinis tyrimas. Duomenims surinkti pritaikyta pusiau struktūruota internetinė apklausa/interviu. Tyrimo objektas – korėjiečiai ir japonai. Imtis – 113 pateikėjų. Tikslinės auditorijos amžiaus pasirinkimas nuo 13-os iki 65-ių, remiamasi Strauss-Howe kartų teorija (1993), kuri nagrinėja, kaip kartos yra paveikiamos aplinkos veiksnių, kokį su jais turi sąlytį. Duomenys apdoroti taikant tradicinius kokybinių duomenų tvarkymo ir analizės procesus: parafrazavimas, konceptualizavimas, kategorizavimas, empirinis generalizavimas. Svarbiausios tyrimo išvados: 1. Japonijos jaunimas itin prijaučia korėjietiškai muzikai - japonai domisi, nemažai klausosi įvairaus stiliaus/žanro muzikos. Korėjietišką pop muziką prilygina vakarietiškai, pastebi stiliaus panašumus. 2. 2018-siais pateikėjai, nors ir tiki pačia K-pop kaip muzikos galia, kuri gali paveikti jaunąją kartą, tačiau teigė, kad prireiks tam laiko, kol galėsime pamatyti pokyčius. 2020-siais – priešingai. Ne tik mano, kad muzika gali būti kaip pagrindinis komunikacijos šaltinis tarp šalių, bet tai įvardija kaip jau vykstantį reiškinį. 3. Remiantis pateikėjų išsakyta nuomone, Japonijos populiarioji muzika nėra itin pažįstama korėjiečiams, tai kitokia kultūra ir vis dar atsiliepia praeities konfliktų padariniai, kurie neleidžia plėtotis kultūriniams mainams. Tačiau matant, kad susidomėjimas yra, negalime teigti, kad ateityje pokyčių nebus.

Political disagreements have been going on for a long time between South Korea and Japan. Both sides have their positions on resentment. However, in an increasingly globalized world, we are witnessing significant changes in the music industry, with the spread of popular music from Japan and South Korea. How this spread received by both states, both outside and inside the country? Can Hallyu and J-pop be an effective tool for communication? The work is designed to explore the communication possibilities between South Korea and Japan, by choosing contemporary popular music from these countries as the main tool. The work problem: how do the communication music opportunities of South Korea and Japan affect the cultural barriers of these countries – will highlight the differences and similarities in the cultural (musical) perceptions of these countries. The goal of the work is to investigate the communicative connection of the music between Japan and South Korea. Tasks: 1. To review the possibilities of popular music in the communication space. 2. To describe the peculiarities of 21st century music in South Korea and Japan. 3. To investigate the role of contemporary popular music in Korea and contemporary popular music in Japan in communication between the two countries.4. Based on a self-administered survey, determine how South Korean music is received in 21st century Japanese society and how Japanese music is received in South Korea. A quality inspection was performed to achieve the goal of the work. A semi-structured online survey / interview was used to collect the data. The object of research is Koreans and Japanese. Sample - 113 submitters. The choice of the age of the target audience from 13 to 65 is based on Strauss-Howe’s Theory of Generations (1993), which examines how generations are affected by environmental actions as far as exposure to them is concerned. Data were processed using traditional qualitative data processing and analysis processes: paraphrasing, conceptualization, categorization, empirical generalization. The main conclusions of the research: 1. Young people in Japan are very sympathetic to Korean music - the Japanese are interested in listening to a lot of music of different styles / genres. He equates Korean pop music with Western one, noticing similarities in style. 2. In 2018, while the performers believe in the very power of k-pop as a musical that can affect the younger generation, they said it will take some time before we can see the change. In 2020, the opposite is true. Not only does it believe that music can be a major source of communication between countries, but it identifies it as a phenomenon already underway. 3. According to the presenters, Japanese popular music is not very familiar to Koreans, that it is a different culture, and that the consequences of past conflicts, which prevent the development of cultural exchanges, are still reversible. However, seeing that there is interest, we cannot say that there will be no change in the future.