Kinijos Liaudies Respublikos aukštojo mokslo švietimo reformos raida 1978-1990

Abstract

Darbo objektu pasirinkta Kinijos aukštojo mokslo švietimo reformos raida nuo 1978 m. iki 1990 m. Šis laikotarpis pasirinktas todėl, jog tuo metu, šalies socialinė atmosfera ir santykiai per trumpą laiką pasikeitė nuo griežtos Maoistinės diktatūros į progresyvų Deng Siaupino (kin. 邓小平, Deng Xiaoping) naujosios Kinijos kūrimą ir aukštojo mokslo reformos pradžią. Darbo tikslas yra atsižvelgiant į aukštojo mokslo padėtį ir Deng Siaopino požiūrį į švietimą, išanalizuoti ir apibrėžti sąlygas kuriomis, nuo Kinijos Liaudies Respublikos susikūrimo ir kultūrinės revoliucijos, buvo pradėta švietimo reforma. Svarbu išsiaiškinti kokios reformos pradėtos nuo 1978-ųjų m., bei kokiame ekonominiame ir socialiniame kontekste jos vystėsi. Darbo tikslui įgyvendinti numatyti 4 darbo uždaviniai: Darbo objektu pasirinkta Kinijos aukštojo mokslo švietimo reformos raida nuo 1978 m. iki 1990 m. Šis laikotarpis pasirinktas todėl, jog tuo metu, šalies socialinė atmosfera ir santykiai per trumpą laiką pasikeitė nuo griežtos Maoistinės diktatūros į progresyvų Deng Siaupino (kin. 邓小平, Deng Xiaoping) naujosios Kinijos kūrimą ir aukštojo mokslo reformos pradžią. Darbo tikslas yra atsižvelgiant į aukštojo mokslo padėtį ir Deng Siaopino požiūrį į švietimą, išanalizuoti ir apibrėžti sąlygas kuriomis, nuo Kinijos Liaudies Respublikos susikūrimo ir kultūrinės revoliucijos, buvo pradėta švietimo reforma. Svarbu išsiaiškinti kokios reformos pradėtos nuo 1978-ųjų m., bei kokiame ekonominiame ir socialiniame kontekste jos vystėsi. Darbo tikslui įgyvendinti numatyti 4 darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti aukštojo mokslo situaciją Maoistinėje Kinijoje ir nustatyti reformų poreikio motyvus; 2) nustatyti Mao Dzedongo (kin. 毛澤東, Mao Zdeong) ir Deng Siaopino politinės kultūros skirtumus ir išsiaiškinti kokią įtaką darė Deng Siaopino asmeninis požiūris švietimo reformų pradžiai ir procesui; 3) naudojant mokslinę literatūrą išsiaiškinti ir išanalizuoti aukštojo mokslo reformos procesą; 4) Nustatyti kaip aukštojo mokslo įstaigų decentralizacija paveikė privataus aukštojo mokslo sektoriaus susikūrimą. Šio darbo struktūrą sudaro įvadas, dvi dėstymo dalys, išvados, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedai. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Maoistinės Kinijos švietimo sistemos ypatumai, aukštajam mokslui kilę sunkumai per „kultūrinę revoliuciją“, Deng Siaopino ir Mao Dzedongo politinio požiūrio skirtumai ir jų svarba, bei pačio Deng Siaopino asmeninis požiūris į švietimą ir jo reformą. Antroje dalyje analizuojama aukštojo mokslo reformos raida nuo 1978-ųjų m., kurią sudaro du esminiai reformos etapai iki 1985-ųjų m. ir po šio laikotarpio, abiejuose etapuose išskiriamos svarbiausios švietimo reformos raidos detalės. Darbo metodu pasirinkta užsienio autorių mokslinės literatūros analizė. Po atlikto tyrimo nustatyta, jog švietimo reforma prasidėjo labai nepalankiomis sąlygomis - kultūrinės revoliucijos metu, visam Kinijos švietimui padaryta didelė žala. Tačiau Dengo sugebėjimas laviruoti tarp konservatyvių Mao šalininkų, taip pat asmeninis Dengo švietimo reformų palaikymas užtikrino sklandų reformos procesą. Reforma pirmame etape buvo lėta, tačiau pasireiškė svarbių sprendimų - egzaminų tvarkos sugrąžinimas, naujų universitetų atsidarymas ir pagrindų, kurtis rinkos dėsnių veikiamiems universitetams, įtvirtinimas - priėmimu. Antrasis etapas kapitalizavo pradėtas reformas - jas praplėtė ir sukūrė daug kompleksiškesnę reformų konstrukciją, kuri leido padidinti mokslo efektyvumą, lankstumą ir visapusiškai pagerino mokslo kokybę.

The object of this work is the development of higher education reform in People‘s Republic of China between 1978 and 1990. This period was chosen because of rapid shift of social atmosphere and relations from Mao dictatorship to progressive Deng Xiaoping‘s creation of new China also this period was the beggining of China‘s higher education reform. The aim of this paper is to find out on what kind of circumstances education reform was started, taking into account the condition of higher education in china since the foundation of People‘s Republic of China, Cultural revolution and Deng Xiaoping‘s attitude towards education, also to find out what kind of reforms took place since 1978 to and in what economical and social context they developed. To accomplish this aim there are 4 tasks: 1) Analize situation of higher education in Mao China and to find the motives for the reform; 2) to determine Mao Zedong‘s ir Deng Xiaoping‘s differences in political culture and how Deng Xiaoping‘s personal attitude towards higher education reform affected the beggining and process of the reform; 3) using scientific literature find out and analize the process of higher education reform; 4) to determine how decentralization of higher education institucions influenced the creation of private higher education sector. The paper consists of introduction, two main parts, conclusion list of references and sources. In the first main part, Mao‘s China‘s education system will be analized, as well as difficulties faced during cultural revolution and finally differences between Mao‘s and Deng‘s political cultures as well as Deng Xiaoping‘s personal view about education and its reform. In the second main part, the reform of higher education between 1978 and 1990 itself will be analized, which concists of two main periods till 1985 and from 1985. The method of this paper is analysis of foreign authors literature. After analysis, it was determined that the reform of education started on very unfavorable conditions, such as, during cultural revolution the whole China‘s education system experienced considerable damages. However, Deng‘s ability to maneuver around Mao supporters and his personal conviction to support education reforms ensured smooth process of the reforms. During the first period of the reform it was slow, however managed to achieve some important changes – reestablishment of egzamination order, opening of old and new universities and the creation of foundation for marked-orientaded universities. Second period capitalized these reforms and expanded them, created more complex construction of the reform, which allowed to increase the effectiveness of education, flexibility and overall increased the quality of education.