| Abstract: | Resarch aim – conduct a theoretical and empirical analysis of economic determinism and possible contemporary counterparts.
Methodology of the empirical study has been developed on the basis of previous studies. Data was taken from opinion poll source.
This research paper tends to try and “revive” the groundwork of economic determinism theory of Karl Marx, together with newer theory of economic voting, which could be considered as a counterpart. Objectives are to take Latin America, specifically “Pink Tide” states, as a measurement as to where deterministic values could be discerned. The paper analyzes the theoretical ideas of Karl Marx’s economic determinism which basically is considered as a concept and has no empirical evidence that the phenomena actually subsist. This is where economic voting “shines” because not only the theory is being researched as a concept but empirically as well. In context of Latin America, the region is quite under-developed and faces a lot of societal development problems. In accordance to the theory of Marxist determinism and economic voting, Latin American region would then reveal and disclose the bare deterministic principles. This is what the paper tries to accomplish – proclaim that economic determinism and it’s concept is being under-researched in under-developed regions of the world, meaning that under-development could’ve been pre-determined by financial forces and power.
Empirical research of economic voting in this paper proved that financial determinism is true. Citizens of Latin American countries would then try and overthrow the responsible government by means of voting. As Karl Marx mentioned by “methods of production”, that proletariat would eventually take down decision makers, or bourgeoisie, through revolution, in this case voting because unhappyness in the society in regards to economical change. Tendency for lower and middle class citizens is that they would care more for the current situation and a bit less for the future, rather than the past – thus explaining lower confidence in governmental organizations and government itself. Higher class citizens would then not care about economic situation as much because they have enough wealth to be well-off.
Tyrimo tikslas – atlikti teorinį ir empirinį ekonominio determinizmo tyrimą bei galimų šiuolaikinių teorijjos atitikmenų.
Tyrimo metodologijos bazei buvo pasitelkti senesni atlikti ekonomikos bei politikos mokslininkų tyrimai.
Kadangi ši teorija yra pamiršta daugelio politikos ir ekonomikos mokslininkų, tiriamasis darbas stengiasi ir bando poliarizuoti, ir krypti prie ekonominio determinizmo teorijos „atgaivinimo“ (kartu su naujesne, ekonominio balsavimo, teorija), kuri buvo konceptuota Karlo Markso. Tiriamojo darbo tikslai ir siekiai yra gana paprasti – pasitelkiant Lotynų Amerikos regioną kaip pavyzdį, specifiškai „Pink Tide“ valstybes, nustatyti ekonominio determinizmo pasekmes, galimus tipus ir apskritą teorijos egzistavimą. Šis darbas analizuoja teorines Karlo Markso idėjas, kurios yra suprastos ir sumenkintos kitų politikos mokslininų kaip koncepcija, tačiau neturinčios jokio empirinio įrodymo – todėl būtent tos ekonominio determinizmo idėjos yra pritaikomos Lotynų Amerikos regionui, kartu su empiriniu ekonominio balsavimo tyrimu, šiame darbe, įrodančiu deterministines vertybes ir tendencijas. Lotynų Amerikos kontekste, pats regionas ir daugelis jo šalių yra neišsivysčiusios ir susiduria su daugeliu visuomenės plėtros problemų. Todėl, pasitelkiant Karlo Markso ir kitų deterministų (nors pats Marksas nevisiškai buvo deterministas) sampratą, neišsivysčiusiuose regionuose determinizmo reikšmė yra labiau tikėtina. Tad pačio darbo idėja bei tikslai gali būti apibendrinti dar paprasčiau - ekonominio determinizmo tendencija yra per mažai ištirta mažiau išsvysčiusiame pasaulio regione kaip Lotynų Amerika, kur tai yra galimas realus finansinis determinizmas.
Kiekybinis šio darbo tyrimas yra skirtas ekonominio balsavimo polinkio nustatymui, tad šis darbas ekonominį balsavimą priima kaip determinizmo atitikmenį, arba vieną iš atšakų. Pats tyrimas įrodė, kad finansinis balsavimas, ar determinizmas, yra tikras. Lotynų Amerikos piliečiai, būdami desperatiški ir norintys kaitos del prasto gyvenimo būdo ar finansinių sunkumų, stengsis „nuversti“ vyriausybes ir sprendimų priemėjus, per balsavimą – tai patvirtina Karlo Markso gamybos metodų teoriją, kad dėl klasių konflikto, ilgainiui proletariatas „išardys“ buržuaziją. Svarbu paminėti, kad Markso gamybos metodų principų yra ne vienas – antikinis, feodalinis, kapitalistinis, socialistinis, ir t.t. gamybos metodas – jie taip pat apibendrinami kaip ekonominis determinizmas. |
