| Abstract: | Darbo tikslas. Nustatyti vėjo įtaką aplinkiniams medynams po plyno kirtimo VĮ VMU Radviliškio RP Ąžuoloto girininkijoje.
Tiriamojo darbo objektas: atrinkti brandūs medynai, besiribojantys prie 2011 m., 2014 m. ir 2017 m. plynų kirtaviečių VĮ VMU Radviliškio RP Ąžuoloto girininkijoje.
Darbo metodika. Išanalizavus girininkijos miškotvarkos projektą, kirtimų žiniaraštį, vadovaujantis nusistatytais kriterijais, buvo atrinkta 15 sklypų, kuriuose vykdyti plyni kirtimai prieš 3 (2017 m.), prieš 6 (2014 m.) ir 9 (2011 m.) metus. Naudojantis ArcGis programa, buvo išbraižomos plynos kirtavietės su bareliais (50x50 m), tose kirtaviečių pusėse, kuriose yra brandūs arba bręstantys miškai. Kiekvienas barelis buvo padalijamas į 10 metrų pločio juostas lygiagrečiai kirtavietės kraštui. Kiekvieno juostoje buvo suskaičiuojamas bendras medžių kiekis, taip pat suskaičiuojami vėjo pažeisti medžiai ir nustatoma pažeisto medžio rūšis. Suskaičiavus bendrą medžių kiekį kiekviena kryptimi ir vėjavartų, vėjalaužų kiekį, buvo nustatytas pažeistų medžių kiekis pasaulio šalių kryptimis. Vadovaujantis Miškų kadastru ir girininkijos kirtimų dokumentais buvo nustatytas kirtaviečių: plotas, plotis, ilgis, besiribojančių medynų skalsumas. Surinkti duomenys buvo grupuojami, kad būtų galima atlikti analizę ir skaičiavimus. Duomenys apdorojami ir analizuojami MS Office 2010 programine įranga.
Darbo rezultatai. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad plynų kirtaviečių įtaka vėjavartų ir vėjalaužų pasireiškimui aplinkiniuose medynuose jaučiama bent 10 metų. Vėjas labiausiai pažeidžia medynus rytinėje kirtaviečių pusėje. Bareliuose prie rytinės kirtaviečių kraštinės, vėjavartos ir vėjalaužos sudarė 38 % visų esančių medžių. Didėjant kirtaviečių plotui ir pločiui, didėja vėjavartų kiekis aplinkiniuose medynuose. Greta kirtaviečių labiausiai vėjo pažeidžiamos eglės, kurios sudarė 42 % nuo bendro vėjavartų kiekio bareliuose. Daugiausiai vėjavartų – arčiausiai kirtavietės krašto, 10 metrų juostoje. Skalsumas ir kirtavietės ilgis vėjavartų kiekiui bareliuose esminės įtakos neturėjo.
Research Aim. To determine the influence of wind on the surrounding stands after clear-cutting in SEO VMU Radviliškis RP Ąžuolotas forest district.
Research Object: selected economic maturity stands adjacent to 2011, 2014 and 2017 of clear-cutting sites in SEO Radviliškis RP Ąžuolotas forest district.
Resaerch Methods. After analyzing the forest management plan / felling log of the forest district, 15 plots were selected in accordance with the established criteria, where clear felling was carried out 3 (2017), 6 (2014) and 9 (2011) years ago. Using ArcGis, clear felling sites with experimental plots (50x50 m) were drawn on those sides of the felling sites where there are economic maturity or maturing forests. Each barrel was divided into 10-meter-wide strips parallel to the edge of the logging site. The total number of trees in each lane was counted as well as the trees damaged by the wind were counted and the type of damaged tree was determined. After counting the total number of trees in each direction and the number of windfallen wood the number of damaged trees in the world directions was determined. In accordance with the state Cadaste of Forest of the Republic of Lithuania and forest district felling documents, the area, width, length and stocking level of the adjacent stands were determined. The collected data were entered into a database and grouped for analysis and calculations. Data are processed and analyzed with MS Office 2010 software.
Research results. The analysis of the data showed that the influence of clear-cutting sites on the occurrence of wind gates and windbreaks in the surrounding stands has been felt for at least 10 years. The wind damages the stands on the east side of the felling sites the most. In the plots near the eastern edge of the felling sites, wind gusts and windbreaks accounted for 38% of all trees present. As the area and width of logging sites increase, the number of windfall wood in the surrounding stands increases. Along the felling sites, spruce is the most vulnerable to wind, accounting for 42% of the total number of windfallen wood per experimental plots. Most windbreaks are closest to the edge of the logging site, in a 10 meter strip. The stoking level and the length of the felling site did not have a significant effect on the number of wind gates in the experimental plots. |
