Priešsėlių įtaka vasarinių rugių pasėlio piktžolėtumui ir derlingumui įvairiose sėjomainose

Abstract

Eksperimentas buvo atliktas 2018 m. VDU žemės ūkio akademijos bandymų stotyje, Kauno rajone. Lauko dirvožemis - paprastasis sekliai glėjiškas išplautžemis (Hapli-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimo objektas – sėjamojo rugio (Secale cereale L.) vasarinė forma. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti skirtingų priešsėlių įtaką vasarinų rugių piktžolėtumui ir derlingumui įvairiose sėjomainose. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti priešsėlių įtaką vasarinių rugių pasėlio piktžolėtumui įvairiose sėjominose; 2. Nustatyti rugių fotosintetinius rodiklius įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių; 3. Įvertinti rugių antžeminės dalies biomasę įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių; 4. Apskaičiuoti rugių produktyvių stiebų kiekį ir grūdų derlingumą. Darbo metodai: Piktžolių apskaita rugių pasėlyje atlikta kiekviename laukelyje atsitiktinai pasirinktuose dešimtyje 0,06 m2 apskaitos plotelių. Chlorofilo indeksas rugių lapuose matuotas matuokliu „CCM – 200 plus“. Augalų asimiliacinis lapų plotas (m2) matuotas matuokliu „WinDias 3“ (1998). Rugių grūdų derlingumas perskaičiuotas į standartinį 14 % drėgnio ir 100 % švarumo derlingumą t ha-1. Skirtumų tarp variantų vidurkių esmingumas įvertintas pagal t kriterijų. Darbo rezultatai: Vasarinių rugių pasėlyje vyravo paprastoji rietmenė, baltoji balanda, trumpamakštis rūgtis. Rugių pasėlyje intensyviojoje sėjomainoje piktžolių skaičius (nuo 2,1 iki 8,3 karto) ir sausųjų medžiagų masė (nuo 3,8 iki 11,1 karto) nustatyti esmingai mažesni, palyginti su kitomis sėjomainomis ir monopasėliu. Intensyviojoje ir lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje augusių vasarinių rugių asimiliacinis lapų plotas nustatytas esmingai 2,3 ir 2,1 karto didesnis, palyginti su monopasėliu. Rugių, augusių lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje, lapuose chlorofilo indeksas nustatytas esmingai nuo 1,4 iki 3,1 karto didesnis, palyginti su kitais pasėliais. Didžiausia vasarinių rugių antžeminės dalies biomasė susiformavo intensyviojoje sėjomainoje po I n. m. daugiamečių žolių priešsėlio. Skirtingi priešsėliai įvairiose sėjomainose neturėjo esminės įtakos rugių produktyvių stiebų skaičiui. Trilaukėje ir lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje, palyginti su kitomis sėjomainomis ir monopasėliu, rugių grūdų derlingumas nustatytas esmingai didesnis, atitinkamai nuo 39,4 iki 64,0 % bei nuo 26,6 iki 48,9 %.