Priešsėlių įtaka vasarinių rugių pasėlio piktžolėtumui ir derlingumui įvairiose sėjomainose

Abstract

Eksperimentas buvo atliktas 2018 m. VDU žemės ūkio akademijos bandymų stotyje, Kauno rajone. Lauko dirvožemis - paprastasis sekliai glėjiškas išplautžemis (Hapli-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimo objektas – sėjamojo rugio (Secale cereale L.) vasarinė forma. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti skirtingų priešsėlių įtaką vasarinų rugių piktžolėtumui ir derlingumui įvairiose sėjomainose. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti priešsėlių įtaką vasarinių rugių pasėlio piktžolėtumui įvairiose sėjominose; 2. Nustatyti rugių fotosintetinius rodiklius įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių; 3. Įvertinti rugių antžeminės dalies biomasę įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių; 4. Apskaičiuoti rugių produktyvių stiebų kiekį ir grūdų derlingumą. Darbo metodai: Piktžolių apskaita rugių pasėlyje atlikta kiekviename laukelyje atsitiktinai pasirinktuose dešimtyje 0,06 m2 apskaitos plotelių. Chlorofilo indeksas rugių lapuose matuotas matuokliu „CCM – 200 plus“. Augalų asimiliacinis lapų plotas (m2) matuotas matuokliu „WinDias 3“ (1998). Rugių grūdų derlingumas perskaičiuotas į standartinį 14 % drėgnio ir 100 % švarumo derlingumą t ha-1. Skirtumų tarp variantų vidurkių esmingumas įvertintas pagal t kriterijų. Darbo rezultatai: Vasarinių rugių pasėlyje vyravo paprastoji rietmenė, baltoji balanda, trumpamakštis rūgtis. Rugių pasėlyje intensyviojoje sėjomainoje piktžolių skaičius (nuo 2,1 iki 8,3 karto) ir sausųjų medžiagų masė (nuo 3,8 iki 11,1 karto) nustatyti esmingai mažesni, palyginti su kitomis sėjomainomis ir monopasėliu. Intensyviojoje ir lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje augusių vasarinių rugių asimiliacinis lapų plotas nustatytas esmingai 2,3 ir 2,1 karto didesnis, palyginti su monopasėliu. Rugių, augusių lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje, lapuose chlorofilo indeksas nustatytas esmingai nuo 1,4 iki 3,1 karto didesnis, palyginti su kitais pasėliais. Didžiausia vasarinių rugių antžeminės dalies biomasė susiformavo intensyviojoje sėjomainoje po I n. m. daugiamečių žolių priešsėlio. Skirtingi priešsėliai įvairiose sėjomainose neturėjo esminės įtakos rugių produktyvių stiebų skaičiui. Trilaukėje ir lauko su kaupiamaisiais augalais sėjomainoje, palyginti su kitomis sėjomainomis ir monopasėliu, rugių grūdų derlingumas nustatytas esmingai didesnis, atitinkamai nuo 39,4 iki 64,0 % bei nuo 26,6 iki 48,9 %.

The experiment was performed in 2018. VMU Agricultural Academy test station, Kaunas district. Field soil – simple shallowly gleyic leachate (Hapli-Epihypogleyic Luvisol). Research object - sowing rye (Secale cereale L.) summer form. The aim of research - to evaluate and compare the influence of different pre-crops on weediness and yield of spring rye in different crop rotations. Research tasks: 1. To determine the influence of pre-crops on the weediness of spring rye crop in crops rotation; 2. To determine photosynthetic indices of rye in different crop rotations after different pre-crops; 3. To evaluate the biomass of the aboveground part of rye in different crop rotations; 4. Calculate the number of productive rye stalks and grain yield. Work methods: Weed accounting in the rye crop was performed in each field in ten randomly selected 0.06 m2 accounting areas. The chlorophyll index in rye leaves was measured with a CCM - 200 plus meter. Plant assimilation leaf area (m2) measured with WinDias 3 meter (1998). Rye grain yield was converted to a standard yield of 14% moisture and 100% purity t ha-1. The significance of the differences between the variants of the variants was assessed according to the t criterion. Results of work: The spring rye crop was dominated by Echinochloa crus-galli, Chenopodium album, Persicaria lapathifolia. In the rye crop in the intensive crop rotation, the number of weeds (from 2.1 to 8.3 times) and dry matter mass (from 3.8 to 11.1 times) were found to be significantly lower compared to other crop rotations and monoculture. The assimilation area of spring rye grown in the intensive and field crop rotation was significantly 2.3 and 2.1 times higher in comparison with the monoculture. The chlorophyll index was found to be 1.4 to 3.1 times higher in the leaves of rye grown in the field with cumulative crops in crop rotation compared to other crops. The highest biomass of the aboveground part of spring rye was formed in the intensive crop rotation. Different pre-crops in different crop rotations did not have a significant effect on the number of productive rye stems. The yield of rye grain was found to be significantly higher in the three-field and field crops with cumulative crops compared to other crop rotations and monoculture, from 39.4 to 64.0% and from 26.6 to 48.9%, respectively