| Abstract: | Lauko eksperimentas buvo atliktas 2017-2018 m. VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis buvo limnoglacialinis lengvas priemolis ant moreninio molio karbonatingas giliau glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol).
Tyrimo objektas – žieminiai kviečiai tręšti skirtingų azoto formų trąšomis.
Darbo tikslas – įvertinti ir nustatyti skirtingų azoto formų įtaką žieminių kviečių grūdų produktyvumui ir kokybiniams rodikliams.
Žieminių kviečių lauko eksperimente buvo naudojamos skirtingų formų azoto trąšos: amonio salietra, karbamidas, karbamidas su ureazės inhibitoriumi, skystosios KAS-32 trąšos ir KAS-32 trąšos su ureazės inhibitoriumi. Trąšos buvo panaudotos augalų išsivystymui esant BBCH 25-27, BBCH 30-32, BBCH 37-39 tarpsniais. Per visą vegetaciją buvo įterptas 180 kg ha-1 azoto veikliosios medžiagos kiekis, kuris atitinkamai paskirstytas: N90+N60+N30.
Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, jog gausiausi žieminių kviečių grūdų derlingumai (8,6 t ha-1 - 9,0 t ha-1) buvo gauti, augalus tręšiant amonio salietros, skystosiomis KAS-32 ir skystosiomis KAS-32 su ureazės inhibitoriumi trąšomis. Grūdų derlingumo priedai buvo iš esmės didesni, lyginant su karbamido trąšomis ir karbamido trąšomis su ureazės inhibitoriumi.
Stambiausi žieminių kviečių grūdai (44,4 g) užderėjo, augalus tręšiant karbamido trąšomis su ureazės inhibitoriumi. Tręšiant skirtingomis azoto formomis, užauginti žieminių kviečių grūdai atitiko šlapiojo glitimo, sedimentacijos, baltymingumo ir kritimo skaičiaus Ekstra klasės grūdams keliamus reikalavimus. Didžiausias šlapiojo glitimo kiekis (33,7 %) nustatytas žieminių kviečių grūduose, kurių tręšimui buvo naudotos karbamido trąšos. Didžiausias žieminių kviečių grūdų baltymingumas (15,1-15,2 %) buvo gautas juos tręšiant karbamido trąšomis ir karbamido trąšomis su ureazės inhibitoriumi. Sedimentacijos rodiklio vertei didžiausią įtaką turėjo amonio salietros trąšos, o grūdų kritimo skaičiui (409 s) - karbamido trąšos.
The research was conducted in 2017-2018 at the Vytautas Magnus University Agriculture Academy’s Experimental station. The soil was limnoglacial silty loam moraine clay loam (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol).
Research’s object was winter wheat that was fertilized using different forms of the nitrogen fertilizers. The research aim was to evaluate and identify different forms of the nitrogen impact on the winter wheat grains productivity and indicator of quality.
In the winter wheat’s field experiment a few different forms of the nitrogen fertilizers were used: ammonium nitrate, urea, urea with urease inhibitor, liquid KAS-32 fertilizers and KAS-32 fertilizers with urease inhibitor. The fertilizers were used during plants’ BBCH 25-27, BBCH 30-32, BBCH 37-39 phases of growth. Throughout vegetations 180 kg ha-1 amount of active substance of nitrogen was inserted, that accordingly distributed: N90+N60+N30.
After analysing the results, it was found that the best fertility of winter wheat grains’ (8,6 t ha-1 - 9,0 t ha-1) was after using ammonium nitrate, liquid KAS-32 and liquid KAS-32 with urease inhibitor fertilizers. Grains’ fertility was noticeably bigger compared to the grains that were fertilized using urea or urea with urease inhibitor fertilizers.
The largest grains of the winter wheats’ (44,4 g) grown after using urea with urease inhibitor fertilizers. Being fertilized with different forms of nitrogen, winter wheat grains complied with the requirements of Extra class. The biggest content of wet gluten (33,7 %) was found in winter wheat grains that were fertilized using carbamate fertilizers. The biggest content of protein was found in winter wheat grains (15,1-15,2 %) that were fertilized using urea or urea with urease inhibitor fertilizers. The biggest influence for the sedimentation index had ammonium nitrate fertilizers, while for the number of grain falls (409 s) – urea fertilizers. |
