| Abstract: | Darbo objektas – Gryni ir mišrūs Kazlų Rūdos miško masyvo pušynai (Pinus sylvestris). Tiriamieji bareliai buvo įsteigti 1983 – 1986 metais, o atkurti 2019. Barelių amžius yra įvairus, grynų pušynų amžius svyruoja nuo 46 iki 98 metų, o mišrių nuo 53 iki 167 metų
Darbo tikslas – ištirti grynų ir mišrių pušynų našumą Kazlų Rūdos miškų masyve.
Uždaviniai:
1. Palyginti grynų ir mišrių pušynų taksacinių rodiklius.
2. Įvertinti medžių priklausomybę storumo laipsniais.
3. Nustatyti grynų ir mišrių pušynų našumo priklausomybę nuo amžiaus, rūšinės sudėties, augavietės ir kitų svarbių rodiklių.
Darbo metodai – tyrimo bareliuose duomenys buvo renkami dviem būdais: skersmuo matuotas ištisiniu, o aukštis atrankiniu metodu, imant kas penktą atsakitos medį. Iš viso sumatuota 11 barelių, kurių bendras plotas 5,05 ha., viso sumatuota 3946 pušies ir eglės medžių. Pušynų priklausomybės buvo apsakičiuojamos taikant regresinę analizę.
Darbo rezultatai – Atlikus tyrimus buvo apsakaičiuotas gryno medyno ir mišraus medyno vidutinis stiebo tūris ir pušies vidutinis stiebo tūris, juos palyginus nustatyta, kad mišrių pušynų pušies stiebo tūris yra didesnis už gryno pušyno pušies stiebo tūrį. Taip pat nustatyta, kad mišriuose pušynuose su eglės priemaiša, pušų aukštis ir skersmuo būna didesnis. Nustatyta, kad Kazlų Rūdos gryni pušynai per 33-36 metų laikotarpį metus vidutiniškai priaugindavo 5,9 m3/ha kasmet, kas atitinka Lietuvos vidurkį, kuris yra 5,5 m3/ha (A. Kuliešis, 1989), mišrūs pušynai priaugindavo daugiau – vidutiniškai 7,5 m3/ha. Taip pat nustatyta, kad grynuose pušynuose daugiausiai yra 20 cm storumo laipsnio medžių, tai sudaro 28,14 % nuo visų medžių. Tiriant pušynų priklausomybes nuo taksacinių rodiklių parametrų nustatyta, kad medynuose esant eglės prieamišai, bendra medienos išeiga ir medyno produktyvumas yra didesnis
Work object: Pinus sylvestris (Pinus sylvestris)The barrels were set up between 1983 and 1986 and were reconstituted in 2019. The age of barrels varies, the age of pure pine trees varies from 46 to 98 years and the age of mixed pine trees from 53 to 167 years.
Research aim: is to examine the productivity of pure and mixed pine forests in the massif of Kazlu Ruda forests.
Challenges:
1. Compare the fiscal performance of pure and mixed pine forests.
2. Estimate the tree dependency in degrees of thickness.
3. Determine the dependency of the productivity of pure and mixed pine forests on age, species composition, growth area and other relevant indicators.
Research methods: the barrel data collection was carried out in two ways: the diameter is measured contiguously and the height is selected for one-fifth of the tree response. A total of 11 barrels of a total area of 5.05 ha were measured, with a total of 3946 trees of pine and spruce. The dependency of pine forests was calculated using regression analysis.
Research results: the average stem volume of the pure stand and the mixed stand and the average stem volume of the pine, a comparison of which showed that the pine stem volume of the mixed pine trees is greater than that of the pine. In mixed pine forests with spruce impurity, the height and diameter of the pine are also found to be higher. Kazlu Ruda’s pure pine forests were found to grow on average over the 33-36 year period by 5.9 m³/ha per year, which corresponds to the Lithuanian average of 5.5 m³/ha (A. Kuliešis, 1989), with a lower growth rate of 7,5 m³/ha on average. It was also found that the stands contain mainly trees with a thickness of 20 cm, representing 28,14 % of all trees. As regards pinewood dependencies on the parameters of the taximetric indicators, it was found that with spruce stuffing in stands, the total yield of the wood and productivity is higher,. |
