Kazlų Rūdos miškų masyvo grynų ir mišrių pušynų našumo tyrimai

Abstract

Darbo objektas – Gryni ir mišrūs Kazlų Rūdos miško masyvo pušynai (Pinus sylvestris). Tiriamieji bareliai buvo įsteigti 1983 – 1986 metais, o atkurti 2019. Barelių amžius yra įvairus, grynų pušynų amžius svyruoja nuo 46 iki 98 metų, o mišrių nuo 53 iki 167 metų Darbo tikslas – ištirti grynų ir mišrių pušynų našumą Kazlų Rūdos miškų masyve. Uždaviniai: 1. Palyginti grynų ir mišrių pušynų taksacinių rodiklius. 2. Įvertinti medžių priklausomybę storumo laipsniais. 3. Nustatyti grynų ir mišrių pušynų našumo priklausomybę nuo amžiaus, rūšinės sudėties, augavietės ir kitų svarbių rodiklių. Darbo metodai – tyrimo bareliuose duomenys buvo renkami dviem būdais: skersmuo matuotas ištisiniu, o aukštis atrankiniu metodu, imant kas penktą atsakitos medį. Iš viso sumatuota 11 barelių, kurių bendras plotas 5,05 ha., viso sumatuota 3946 pušies ir eglės medžių. Pušynų priklausomybės buvo apsakičiuojamos taikant regresinę analizę. Darbo rezultatai – Atlikus tyrimus buvo apsakaičiuotas gryno medyno ir mišraus medyno vidutinis stiebo tūris ir pušies vidutinis stiebo tūris, juos palyginus nustatyta, kad mišrių pušynų pušies stiebo tūris yra didesnis už gryno pušyno pušies stiebo tūrį. Taip pat nustatyta, kad mišriuose pušynuose su eglės priemaiša, pušų aukštis ir skersmuo būna didesnis. Nustatyta, kad Kazlų Rūdos gryni pušynai per 33-36 metų laikotarpį metus vidutiniškai priaugindavo 5,9 m3/ha kasmet, kas atitinka Lietuvos vidurkį, kuris yra 5,5 m3/ha (A. Kuliešis, 1989), mišrūs pušynai priaugindavo daugiau – vidutiniškai 7,5 m3/ha. Taip pat nustatyta, kad grynuose pušynuose daugiausiai yra 20 cm storumo laipsnio medžių, tai sudaro 28,14 % nuo visų medžių. Tiriant pušynų priklausomybes nuo taksacinių rodiklių parametrų nustatyta, kad medynuose esant eglės prieamišai, bendra medienos išeiga ir medyno produktyvumas yra didesnis