Trenerio emocinės inteligencijos reikšmingumas paauglių sportiniams rezultatams

Temos aktualumas. Nuo pat pirmo EI apibrėžimo atsiradimo buvo daug diskutuojama ir ginčijamasi šia tema. Emocinė inteligencija sulaukė daug dėmesio tiek iš mosklininkų, tiek iš žiniasklaidos, pasirodė nemažai straipsnių. Buvo teigiama, kad žmonės, turintys geresnius emocinius gebėjimus turi daug pranašumų asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Taip pat žmonės jaučiasi laimingesni ir yra sėkmingesni. Buvo net siūlyta, kad EI yra geresnis būdas prognozuoti, nustatyti akademinius ir profesinius pasiekimus negu bendras intelektas ar pažintiniai gebėjimai (Goleman, 1995). Šiai dienai emocinis intelektas yra pripažinta populiari psichologine koncepcija, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Emocinio intelekto vystymas teigiamai veikia trenerių psichologinio pasirengimo didėjimą bei sėkmingą prisitaikymą prie konkurencinių sąlygų. Nepakankamas teorinis šo klausimo nagrinėjimas, nedidelis empirinių tyrimų skaičius ir praktinių bei metodinių rekomendacijų nebuvimas daro sporto trenerių EI tyrimo problemą akutalią ir savalaikę. Tyrimo objektas: sporto trenerių emocinės inteligencijos savybės. Tyrimo subjektas: futbolo bei krepšinio treneriai. Tyrimo tikslas: nustatyti ar treneriai, kurių emocinė inteligencija aukštesnė, pasiekia geresnių rezultatų su paaugliais auklėtiniais, nei tie, kurių emocinė inteligencija mažesnė. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti ir palyginti sporto trenerių emocinės inteligencijos skirtumus tarp vyrų ir moterų; 2. Išanalizuoti atsakymų į atskirus teiginius raišką pagal – lytį, amžių, stažą, sporto šaką, pasiekimus; 3. Nustatyti, ar trenerių, turinčių sportinių pasiekimų su paaugliais emocinė inteligencija skiriasi nuo tų, kurie pasiekimų neturi. Tyrimo metodai: anketinė apklausa., R. Bar-On EQ-i klausimynas, dviejų nepriklausomų imčių T-kriterijaus testas, Dispersinė analizė (ANOVA), LSD (mažiausiai reikšmingo skirtumo) testas, kryžminė analizė, Chi kriterijus (χ2), Mann – Whitney, Kruskal – Wallis testas. Darbo struktūra: įvadas, teorinės dalies duomenų nagrinėjimas, tiriamosios dalies duomenų nagrinėjimas, išvados, literatūros sąrašas, santrauka, priedai. Išvados: 6 1. Nustatyta, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų emocinės inteligencijos dydžio. 2. Išanalizavus atsakymų į teiginius raiška nustatyta, jog statistiškai reikšmingi buvo 6 teiginiai iš 52 esamų. 3. Taip pat nustatyta, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp paauglių pasiekimų dydžio, treniruojant tiek aukštesnės, tiek žemesnės emocinės inteligencijos treneriams.

From the very first reason for the definition of EI, there has been a lot of discussion and debate on this topic. Emotional intelligence is a very important supply from scientists, both from the media and to important articles. It has been argued that people with better emotional abilities have many advantages in personal and professional life. People also like to be happier and more successful. A net proposition was developed where EI was a better way to predict, measure academic and professional achievement compared to intelligence or cognitive abilities (Goleman, 1995). To this day, emotional intelligence is a recognized popular psychological idea that needs special attention. The positive strategic psychological preparation for the development of emotional intelligence has made it a successful adaptation to competitive conditions. Insufficient theoretical examination of this issue, a small number of empirical research and the lack of practical and methodological recommendations in conducting the problem of sports coaches EI research, acute and timely. Object of the research: differences in the emotional intelligence characteristics of sports coaches. Subject of the research: football and basketball coaches. The aim of the study: to determine whether the emotional intelligence of sports coaches is a decisive factor in adolescent sports performance. Research tasks: 1. To reveal and compare the differences in emotional intelligence of sports coaches between men and women; 2. To analyze the expression of answers to individual statements by gender, age, length of service, sports type; 3. 3. To determine whether the emotional intelligence of coaches with athletic accomplishments with adolescents differs from those without accomplishments. Research methods: questionnaire survey, R. Bar-On EQ - i, T-test, ANOVA, LSD test, Chi square test, crosstabs, Mann-Whitney U Test, Kruskal-Wallis H Test. Structure of the work: introduction, analysis of the theoretical part data, analysis of the research part data, conclusions, references, summary, appendices. 8 Findings: 1. It was found that there is no statistically significant difference between the size of emotional intelligence between men and women. 2. After analyzing the responses to the statements, it was found that 6 of the 52 existing statements were statistically significant. 3. It was also found that there is no statistically significant difference between the levels of achievement of adolescents in training both higher and lower emotional intelligence coaches.