| Abstract: | Bakalauro baigiamasis darbas apibūdina medžių ir krūmų įvairovę, medynų dendrometrinius rodiklius bei atlikta plyno kirtimo biržėse ir jose paliktų biologinei įvairovei medžių analizė Žiežmarių girininkijoje. Jame yra 39 puslapių, 16 paveikslų, 5 lentelės, 42 literatūros šaltiniai, 8 priedai.
Darbe analizuojami VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos brandžių medynų dabartiniai plotai ir tūriai, kiti šių medynų dendrometriniai rodikliai, miško augavietės, rūšinė įvairovė, tipingos medžių bendrijos, plyno kirtimo biržėse ir jose paliktų biologinei įvairovei medžiai.
Darbo objektas – VĮ VMU Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos veiklos teritorija, 2008–2018 m. valstybinio miško plyno kirtimo biržės ir jose biologinei įvairovei palikti medžiai.
Darbo tikslas – įvertinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos miškus, plyno kirtimo biržėse paliekamų biologinei įvairovei praturtinti medžių dendrometrinius parametrus dabartiniu metu bei nustatyti tipiškus paliekamų medžių parametrus.
Darbo metodai – dendrometrinis tyrimo metodas. Dendrometriniai duomenys apie pasirinktą objektą buvo imami iš taksavimo lapų, aukštimačiu matuojamas medžių aukštis, mechaninėmis žerglėmis matuojamas medžių stiebų skersmuo. Matavimai buvo atlikti 2020 m. kovo mėn. Duomenų analizei naudojame šias duomenų apdorojimo ir grupavimo programas: MS „Office“ excel programą, Pivot Table funkciją. Taip pat atliksime vizualinį vertinimą.
Darbo rezultatai – VĮ VMU Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos bendras plotas yra 8244 ha, miško žemės plotas – 7986,1 ha. Medynų tūris 1003,44 tūkst.ktm, kasmet priauga 28,25 tūkst.ktm medienos arba 7,16 ktm hektare. Vyrauja eglynai – 33,2%, pušynai – 18,9%, beržynai – 16%. Vidutinis Žiežmarių girininkijos skalsumas yra 0,73. 2008-2018 m. laikotarpyje plyno kirtimo biržėse biologinei įvairovei praturtinti buvo palikta paprastųjų ąžuolų (Quercus robur L.) - 46 vnt. (52%), paprastųjų pušų (Pinus sylvestris L.) - 28 vnt. (31%), paprastųjų eglių (Picea abies L.) – 4vnt. (4%). Šios trys medžių rūšys sudaro 88% paliktų medžių kiekio per 2008–2018m. laikotarpį. Buvo paliekama apie 3–5 medžių rūšis kirtavietėse. Po 12 metų išliko 86,5% medžių. Vėjo daugiausiai buvo pažeisti plonesni nei 40cm medžiai. Buvo pasirinktos plynai iškirstos 6 biržes, kurių vidutinis plotas 1,31 ha. Biržių plotas didesnis nei 0,5 ha Ncl augavietėse. Kirtavietėse augo mišrūs brandūs eglynai su ąžuolynų, pušynų, beržynų ir kt. medžių priemaišomis. Kirtavietėse buvo palikta nuo 7 iki 29 medžių, kurių vidutinis stiebų tūris yra 19,74 m3/ha. Plynose kirtavietėse tarp paliktų biologinės įvairovės medžių vyrauja paprastieji ąžuolai (Quercus robur L.) (46 vnt.), paprastosios pušys (Pinus sylvestris L.) (28 vnt.) augantys Ncl augavietėje. Paprastųjų ąžuolų (Quercus robur L.) vidutinis skersmuo buvo 31-40 cm intervale, paprastųjų pušų (Pinus sylvestris L.) - 41-50 cm intervale. Intervale 61-70 cm buvo aptikti 2vnt. paprastųjų ąžuolų (Quercus robur L.) bei 1 paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Daugumoje kirtaviečių (66,67 %) biologinei įvairovei paliekamas medžių kiekis atitinka reikalavimus. Taigi, biologinei įvairovei plyno kirtimo biržėse yra paliekamos atsparios vėjams ir ilgaamžės medžių rūšys, kurios gali ilgai išlikti biržėse bei tapti buveinėmis kitiems miško gyviesiems organizmams, paukščiams, vabzdžiams, kerpėms bei grybams. Tarp paliktų biologinės įvairovės medžių vyrauja gyvybingi individai (71,9%). Vėjavartų bei vėjalaužų kirtavietėse rasta 13,5%. Siekiant ilgalaikio biologinės įvairovės medžių išlikimui, rekomenduojama palikti tas medžių rūšis, kurios yra vidutinių matmenų bei prisitaikiusios augti pagal augavietes. Vizualiai įvertinus paliktų medžių lajas, medžių būklė atrodo ne pati geriausia. Medžių būklę galėjo įtakoti pavienių medžių greitas atidengimas medyne, kadangi palikti medžiai yra neprisitaikę augti plynose vietose, jautė šviesos stresą ir todėl jie nusilpo.
The bachelor's thesis describes the diversity of trees and shrubs, dendrometric indicators of stands and the analysis of the clear-cutting area and the trees’ in them left for biodiversity in Žiežmariai forestry district. It contains 39 pages, 16 figures, 5 tables, 42 references, 8 appendices.
The paper analyzes the State Forestry Enterprise, SE Trakai Regional Subdivision's Žiežmariai Forestry District's current area and volume of mature stands, other dendrometric indicators of these stands, forest habitats, species diversity, typical tree communities, the clear-cutting areas and the trees left in them for biodiversity.
Object of the work - territory of activity in SE Trakai regional subdivision's Žiežmariai forestry district, 2008-2018 state forest‘s clear-cutting areas and the trees left in them for biodiversity.
Aim of the work - to evaluate the forests of Žiežmariai forest district, Trakai regional subdivision of SE State Forest Enterprise, the dendrometric parameters of trees left in clear-cutting exchanges to enrich biodiversity at present and to determine the typical parameters of trees left.
Working methods - dendrometric research method. Dendrometric data about the selected object were taken from the tax sheets, the height of the trees was measured with an altimeter, and the diameter of the tree stems was measured with mechanical tree callipers. Measurements were made in March of 2020. We use the following data processing and grouping programs for data analysis: MS “Office” excel program, Pivot Table function. We will also do a visual assessment.
Work results - the total area of Žiežmariai forest district of SE Trakai regional subdivision is 8244 ha, forest land area - 7986.1 ha. The volume of stands is 1003.44 thousand m3, the annual increase is 28.25 thousand m3 or 7.16 m3 per hectare. Spruce stands predominate - 33.2%, pine forests - 18.9%, birch forests - 16%. The average salinity of Žiežmariai forest district is 0.73. In the period of 2008-2018 were left on green felling exchanges to enrich biodiversity 46 oaks (Quercus robur L.). (52%), Scots pine (Pinus sylvestris L.) - 28 pcs. (31%), spruce (Picea abies L.) - 4pcs. (4%). These three tree species account for 88% of the number of trees left in 2008-2018. period. About 3-5 tree species were left in the felling sites. After 12 years, 86.5% of the trees survived. Trees thinner than 40cm were mostly damaged by the wind. 6 exchanges with an average area of 1.31 ha were selected. The area of exchanges is larger than 0.5 ha in Ncl habitats. Mixed mature spruce stands with oak groves, pine forests, birch trees, etc. grew in the felling sites wood impurities. Between 7 and 29 trees with an average stem volume of 19.74 m3 / ha were left in the felling sites. Common oaks (Quercus robur L.) (46 pcs.), Scots pines (Pinus sylvestris L.) (28 pcs.) growing in the Ncl habitat predominate in the clear felling areas. The average diameter of oak (Quercus robur L.) was in the range of 31–40 cm, and that of Scots pine (Pinus sylvestris L.) in the range of 41–50 cm. 2pcs were detected in the range of 61-70 cm. oak (Quercus robur L.) and 1 Scots pine (Pinus sylvestris L.). In most felling sites (66.67%), the amount of trees left for biodiversity is eligible. So, wind-resistant and long-lived tree species are left on biodiversity exchanges for biodiversity, which can survive on exchanges for a long time and become habitats for other forest organisms, birds, insects, lichens and fungi. Among the abandoned biodiversity trees, viable individuals predominate (71.9%). 13.5% were found in windbreaks and windbreak logging sites. For the long-term survival of trees, it is recommended to leave those tree species that are of medium size and adapted to grow according to habitats. Visually assessing the crowns of abandoned trees, the condition of the trees does not appear to be the best. The condition of the trees may have been affected by the rapid unearthing of individual trees in the stand, as the abandoned trees are unsuitable to grow in clear areas, felt light stress and therefore weakened. |
