Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106796
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Etnologija / Ethnology (H006)
Author(s): Venskutė, Airina
Supervisor: Račiūnaitė-Paužuolienė, Rasa
Title: Šeimų patirtys, susijusios su Norvegijos Barnevernet veikla, Lietuvos ir Norvegijos žiniasklaidoje
Other Title: Families' experiences with Norway's Barnevernet practice in Lithuanian and Norwegian media
Extent: 54 p.
Date: 16-Jun-2020
Keywords: Barnevernet;Media;Žiniasklaida;Norvegija;Lietuva;Šeimų patirtys;Norway;Lithuania;Families‘ experiences
Abstract: Pastaraisiais metais istorijos apie Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Barnevernet) atimtus iš šeimų vaikus papiktino Lietuvos piliečius. Pagrindinis tarpininkas tarp šeimos, susidūrusios su Barnevernet, ir visuomenės yra žiniasklaida. Tačiau žiniasklaidos pateiktą informaciją reikėtų vertinti kritiškai. Žiniasklaidos bandymas manipuliuoti informacija geriausiai atsiskleidžia lyginant, skirtingų šalių žiniasklaidos pateikta informaciją apie šeimų, susidūrusių su Barnevernet veikla, patirtis. Darbe keliama problema - Kaip šeimų patirtys, susijusios su Norvegijos Barnevernet veikla, pateikiamos Norvegijos ir Lietuvos žiniasklaidoje? Tikslas - išanalizuoti bei palyginti šeimų, susidūrusių su Norvegijos Barnevernet veikla patirtis, pristatomas Lietuvos ir Norvegijos žiniasklaidoje. Uždaviniai: 1. Paaiškinti kas yra medijų sklaida (mediatization) bei žinių vertė ir atskleisti kaip šios sąvokos veikia su Norvegijos Barnevernet susijusias šeimų patirtis, pristatomas internetinėje erdvėje. 2. Aptarti socialinės vaikų gerovės padėtį ir tikslus Norvegijoje bei pristatyti Barnevernet veiklą. 3. Išanalizuoti ir palyginti šeimų patirtis, susijusias su Norvegijos Barnevernet veikla, Lietuvos ir Norvegijos žiniasklaidoje. Metodai: turinio analizės, vizualinės medžiagos analizės, lyginamasis ir interpretacinis metodai. Iškelta hipotezė, kad šeimų patirtys, susijusios su Norvegijos Barnevernet veikla Lietuvos ir Norvegijos žiniasklaidoje, pristatomos neigiamai, pasitvirtino. Darbą sudaro įvadas, trys dėstymo dalys ir išvados. Pirmame skyriuje pristatoma tyrimo teorinė prieiga, aptariami medijų sklaidos ir žinių vertės terminai. Antrame skyriuje nagrinėjama socialinė vaiko gerovės sistema Norvegijoje bei Barnevernet veikla, trečiame - šeimų patirtys, susijusios Norvegijos su Barnevernet veikla Lietuvos ir Norvegijos žiniasklaidoje. Atliktas tyrimas parodė, kad Norvegijos ir Lietuvos žiniasklaidoje vyrauja neigiamos, su Barnevernet tarnybos veikla susijusios, šeimų patirtys. Analizuojant straipsnių turinį, informacijos pateikimo būdą, poveikį skaitytojui, apipavidalinimą, išryškėjo Norvegijos žiniasklaidos pranašumas. Norvegijos žurnalistai veiksmingiau pasitelkia vaizdines priemones lyginant su Lietuvos žurnalistais. Lietuvos žiniasklaidos straipsniuose pateikiama mažiau skirtingų sričių specialistų, nepriklausomų ekspertų pasisakymų, nei Norvegijos žiniasklaidoje.
In the past few years, Lithuanian citizens were outraged by the stories about how Norwegian Child Welfare Services (Barnevernet) took custody of children from Lithuanian families. Media is the main channel that connects society and a family affected by Barnevernet. However, the information presented by the media should be regarded critically. Media‘s attempts at manipulating the data are best seen when compared how the media of different countries present families’ experiences with Barnevernet practice. First and foremost, this thesis presents a problem of families’ experiences, related to Norway‘s Barnevernet practice, coverage in comparison to Lithuanian and Norwegian media. Second, it aims to compare and analyze the families’ experiences with Norway‘s Barnevernet in Lithuanian and Norwegian media. The goals are: 1. To explain what mediatization and news’ values are and to disclose how these concepts affect families’ experiences related to Norway‘s Barnevernet, presented in the media. 2. To discuss the situation of children‘s welfare and the goals that are set for it in Norway and briefly present Barnevernet‘s practice. 3. To analyze and compare families’ experiences with Norway‘s Barnevernet practice presented in Lithuanian and Norwegian media. This thesis‘ methods are: content analysis, visual material analysis, comparison and interpretation. A proposed hypothesis, in this thesis, that families’ experiences, regarding Norway‘s Barnevernet practice in Lithuanian and Norwegian media, are presented negatively, is confirmed. This paper consists of introduction, three main parts and conclusion. In the first chapter, theoretical access is presented, the terms of mediatization and new‘s values discussed. In the second chapter, social children‘s welfare system in Norway and Barnevernet‘s practice is examined. In the third chapter, families’ experiences related to Norway‘s Barnevernet practice, which were analyzed in the previous chapters, are compared. Conducted reaserch show that in both – Norwegian and Lithuanian media prevails negative families’ experiences, related to Barnevernet service‘s practice. The advantage of Norwegian media became clear while analyzing the content, the design of the articles, the way information is presented in them and the effect it has on readers.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106796
Appears in Collections:2020 m. (HMF bak.)

Files in This Item:
Airina_Venskutė_bd.pdf684.59 kBAdobe PDF   Until 2025-06-16View/Open

# Name Status Description

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

73
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

18
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.