| Abstract: | Bakalauro darbe nagrinėjamas Norvegijos nacionalinis identitetas XIX a. antrosios pusės spaudoje. Norvegijoje nacionalizmas, kaip viena iš tautinio identiteto apraiškų, labiausiai išryškėja tik po 1814 m., kuomet Norvegija nutraukia ilgametę uniją su Danija, o Oldenburgo sprendimu, Kielio sutartimi Norvegija atiduodama Švedijai. Siekdami nepriklausomybės norvegai išleidžia pirmąją Konstituciją šalyje. Apžvelgiant žymių nacionalizmo teoretikų Benedict‘o Anderson‘o, Ernest‘o Gellner‘io ir Anthony D. Smith‘o teorijas, darbe siekiama identifikuoti nacionalizmo apraiškas ir raidos veiksnius, ryškėjančius XIX a. antrosios pusės Norvegijos spaudoje.
Šio darbo pagrindinė tiriamoji dalis grindžiama istoriografijos analizės, kokybinės ir kiekybinės spaudos analizės metodais. Analizuojami pasirinkti 1850–1899 m. laikotarpio norvegiški laikraščiai, kuriuose atsispindi nacionalizmo elementai. Darbo tikslas yra ištirti Norvegų tautinio formavimosi procesą XIX a. antrosios pusės spaudoje. Siekiant pasiekti išsikeltą tikslą, įgyvendinami tokie uždaviniai: 1) Aptarti Benedict‘o Anderson‘o, Ernest‘o Gellner‘io ir Anthony D. Smith‘o nacionalizmui skirtus tyrimus ir išanalizuoti autorių nagrinėtų nacionalizmo bruožų išryškėjimą Norvegijoje XIX a. antrojoje pusėje; 2) Ištirti XIX a. antrosios pusės spaudoje Fedraheimen, Den 17de Mai bei Dagbladet atsiskleidžiančių nacionalizmo elementų raidą; 3) Išnagrinėti tapatumo, kalbos puoselėjimo būdus kylančius visuomenėje bei aptariamus Norvegijos XIX a. antrosios pusės spaudoje.
Kokybinės spaudos analizės rezultatai rodo, kad Norvegų tapatumo klausimui didžiausią poveikį darė Ivar‘as Aasen‘as, Henrik‘as Wergeland‘as bei Knud‘as Knudsen‘as, prisidėję prie šalies kultūrinio gyvenimo. Tyrimas parodė, kad tautinės savimonės idėjos laikraščių straipsniuose buvo išreikštos per tautinę kalbą, valstybinių švenčių bei žymių žmonių minėjimo tradicijas. Taip pat pastebėta, kad kultūriniai elementai, siekiant tautiškumo šalyje, pastebimi labiau nei politiniai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tautinės kalbos tema bei žymių žmonių minėjimas spaudoje labiausiai figūravo XIX a. antrosios pusės spaudoje.
This thesis contains analysis of Norwegian national identity in the press during the second half of 19th century. Nationalism in Norway emerged merely after 1814 when the perennial union between Norway and Denmark was terminated. However, the country had not acquired its independence just yet: based on the Oldenburg pact, Treaty of Kiel was signed giving Norway away to Sweden. In order to demonstrate their rebellion, Norwegians released their first constitution. The aim of this work is to identify manifestations of nationalism as well as the factors influencing this movement in the second half of 19th century press. As an example, well-known Benedict Anderson, Ernest Gellner and Anthony D. Smith nationalist theories are discussed.
The research is based on the historiographical analysis, qualitative and quantitative press analysis. Specifically, the newspapers from the period of 1850 to 1899 are investigated where the chosen theories may be recognised, thus leading to individualised definition of Norwegian nationalism. In order to achieve that, articles from newspapers such as Fedraheimen, Den 17de Mai and Dagbladet are reviewed. Additionally, the following tasks are complete: 1) The analysis of Benedict Anderson‘s, Ernest Gellner‘s and Anthony D. Smith‘s nationalism perception and its appearance in the 19th century Norway. 2) The examination of nationalism development as well as translation of Fedraheimen, Den 17de Mai and Dagbladet articles that were published over the period of 1850s-1899s. 3) The analysis of Norwegian identity and language nourishment issues that are reflected in the second half of the 19th century press release. To conclude, the qualitative press analysis demonstrated that Ivar Aasen, Henrik Wergeland, and Knud Knudsen made the most significant impact on Norwegian identity and contributed to the overall culture. The research showed that the newspapers spread the national awareness (identity) mostly through language, celebrating national events, remembering famous Norwegian people. Also, it was observed that during the fight for independence, cultural elements were expressed more often compared to the political affairs. Ultimately, it was discovered that the language and commemoration of influential figures were very common in second half of 19th century press. |
